Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2013-08-21 | 0 komentarų

Mažasis Vilis („Little Willie“)

Mažasis Vilis („Little Willie“)

Sveiki visi,

nauja diena, naujas įrašas? Na, deja, to dar neįmanoma įgyvendinti, bet judame į priekį. Tad šiandien norėtųsi Jums pristatyti straipsnį skirtą karinės technikos mylėtojams, o konkrečiai – tankų. Tai bene pirmas pasaulyje realiai sukurtas tanko „tėvas“, kuris tikrai nusipelnė mūsų dėmesio. Ir nors vertimas ir labai jau laisvas, bet pasiskaityti tikrai bus įdomu.

Gero skaitymo…

Taigi, pats pirmasis britų tankas, ir tuo pačiu pats pirmasis tankas pasaulyje, dienos šviesą išvydo 1915 metų pradžioje, kada Europoje jau virė aršūs mūšiai dėl kiekvieno žemės lopinėlio. Tuomet gimė idėja, kad reikia mašinos, kuri būtų šarvuota ir galėtų savo tikslia kulkosvaidžių ugnimi skintis kelią tarp priešo pajėgų. Buvo tikimasi, kad ji galės judėti ir nakties metu, o reikalui esant pralaužti ir apkasų linijas. Kad ir kaip ten būtų, pirmieji prototipai pasirodė esantys itin triukšmingi. Juose neretai kildavo gaisrai, gesdavo variklis, buvo sunkoka valdyti. Nepaisant to, projektas nebuvo nutrauktas. Priešingai – buvo bandoma spręsti iškilusias problemas, taikyti naujus sprendimus. Vienas jų – gale pritaisytas ratukas, kuris užtikrino, kad mašina galės įveikti gana plačius apkasų griovius.

Visai netrukus, iš konstruktorių, ši mašina gavo meilų pavadinimą „Mažasis Vilis“, o slaptuose popieriuose ji pradėta vadinti „tanko“ (ang., tank – talpykla) vardu. Taip norėta apgauti priešo žvalgus, kad šis projektas nepatektų į jų rankas.

Reiktų paminėti, kad prie tanko gamybos ir vystymo itin prisidėjo ir  anglų įkurtas komitetas 1915 metų vasario mėnesį („Landships Committee“). Tai jis užsakė šį projektą, organizavo atitinkamą finansavimą, o jam vadovavo garsusis būsimasis anglų premjeras Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill), kuris po vienu stogu, vardant šio projekto, turėjo sukvietęs garsius to meto politikus, inžinierius bei įvairių kitų sričių pareigūnus.

Beje, originalią šios mašinos idėją, pasiūlė pulkininkai Ernestas Svintonas (Ernest Swinton) bei Maurisas Hankėjus (Maurice Hankey). Šiuo projektu labai susižavėjo ir V. Čerčilis (W. Churchill), kuris ir perėmė jo realizavimą. Juolab, kad šis žmogus buvo itin už tai, kad karyboje reikia reformų. Vėliau jam tapo aišku, kad šis projektas gali užbaigti ilgai užsitęsusį tranšėjinį karą, kuris baigė nualinti visas kariaujančias šalis.

Dizainas ir testavimas

Remiantis pulkininkų idėja, Tomas Hetheringtonas (Thomas Hetherington) nupiešė pirmuosius šios mašinos eskizus. Tiesa, nors ir dabar juokinga, bet tada ši mašina buvo vaizduojama, kaip 300 tonų monstras su daugybe kulkosvaidžių lizdų. Ir nors idėja buvo patraukli, bet realybėje buvo tikras galvos skausmas. Mat 300 tonų milžiną būtų be galo sunku priversti judėti. Kažin ar būtų padėję ir laivyne naudojami varikliai. Tad visai netrukus, po daugybės diskusijų ir pakeitimų, o svarbiausia nugalėjus sveikam protui, po įvairių skelbtų variantų, buvo prieita prie vieningo ir šiandien visiems matomo dizaino varianto, kurį laimėjo dizaineris Viljamas A. Tritonas (William A. Tritton) iš dizaino kompanijos „William Foster & Co of Lincoln“. Visgi, vienintelė visiems aiški šio varianto detalė bei nekelianti diskusijų sąlyga buvo ta, kad mašina turėjo įveikti 1,5 m ilgio tranšėjas ir būti pakankamai mažo svorio, kad pavažiuotų sava eiga.

Vos per mėnesį nuo užsakymo pradžios į bandymų poligoną išriedėjo pirmasis šios mašinos prototipas – „Nr.1 Lincoln“. Paaiškėjo, kad važiuojant net ir lygiu keliu, šiai mašinai neužtenka variklio galios, o ką jau kalbėti apie bekelią. Galiausiai nuspręsta montuoti galingesnius variklius.

LincolnMachine

„Nr.1 Lincoln“

Taipogi iškilo problemų su šarvais – jų tvirtumu. Nuspręsta šarvų plokštes kniedyti viena su kita, o jų storį daryti ne vienodą, o skirtingą – atsižvelgiant į tanko galimas pažeidžiamas vietas.

Galiausiai pasirodė variantas su 105 AG „Daimler Benz“ varikliu, kurio korpuso šarvų storis svyravo nuo 10 iki 15 mm. Variklis turėjo vieną baką viduje ir du kuro bakus išorėje. Ginkluotas buvo standartiniu „Vickers“ 2 svarų (40 mm) pabūklu ir šešiais „Madsen 7,7 mm“ kulkosvaidžiais. Į planus buvo įtraukti ir pabūklai, kurie turėjo būti tanko šonuose ar net variantas, kuris galėjo važiuoti traukinio bėgiais. Tanką valdyti galėjo 6 žmonių įgula, kurios saugumą turėjo garantuoti jau minėti 10-15 mm šarvai.

Tolesnė plėtra

Nepaisant gana neprastų rezultatų bandymų poligone, „Mažasis Vilis“ taip ir netapo serijiniu būdu gaminamu tanku. Buvo pagamintas tik vienas prototipas (dabar jį galite išvysti Bovington’o tankų muziejuje, D. Britanija), kuris tapo pagrindu tolimesniems tankų modeliams. Ypač pasitarnavo gaminant Mk tankus, kurie buvo daug tobulesni už savo pirmtaką bei labiau tiko masinei gamybai. Tolimesnių darbų nutraukimo priežastis ties šiuo projektu buvo ta, kad tankas nepateisino jam keliamų reikalavimų. Vis dar buvo gana daug techninių kliūčių, kurios pasirodė ne taip greit išsprendžiamos. Juolab, kad vyko karas, o rezultatų reikėjo greitai ir čia pat. Tad visai netrukus, pereita prie MK tankų bazės, o šis projektas visiems laikams nutrauktas…

Little_Willie_early_design

„Mažasis Vilis“ per 1915 metų testavimo bandymus

Techniniai „Mažojo Vilio“ duomenys:

„Little Willie“ pagrindiniai duomenys

Matmenys 5,87×2,86×2,51 m (19x9x8 pėdų)
Bendra masė 16,5 tonų
Įgula 6
Variklis „Foster-Daimler Knight“, 105 AJ, benzininis.
Greitis 3,22 km/h
Kuro sąnaudos 30 km/800 litrų
Ginkluotė „Vickers 2 Pdr (40 mm) pabūklas, MkII 6 Vickers 7,7 mm kulkosvaidžiai
Šarvai Nuo 10 iki 15 mm (0,39–0,59 cm)
Pagaminta Vienas prototipas

 

Pasidalink su kitaisShare on Facebook1Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *