Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2013-10-25 | 0 komentarų

Iš tankų istorijos (II dalis)

Iš tankų istorijos (II dalis)

Patiko pirmoji dalis „Iš tankų istorijos“? (šią dalį galite rasti čia). Man tai labai. Tikiuosi ir Jums, nes štai paskutinė – antroji šio pasakojimo dalis, kuri pasirodė besanti dar įdomesnė nei pirmoji.

Nepamirškite, kad šiame straipsnyje yra išlaikoma originali to meto rašysena su minimaliais mano pataisymais + pridėta keletas interneto platybėse rastų fotografijų ar video, kurie ženkliai palengvina supratimą apie ką „eina kalba“.

„Per didįjį karą tankus pirmiausiai yra pradėję statyti anglai, ir per visą karą buvo išsidirbę apie tuziną rūšių. Pirmą apimtį yra padarę anglų karininkai. Pradėta jie statyti jau 1914 m., bandymams buvo imta daugiausiai Amerikos lauko mašinos su begalinėmis grandinėmis. Projektuojant buvo statytasi tokių reikalavimų:

  1. Tankas turėjo pereiti per 1,5 m. pločio griovę arba duobę.
  2. Kuro ir vandens turėjo pasiimti tiek, kad užtektų mažiausiai 20 anglų mylių (35 km.).
  3. Turėjo paeiti 1,5 m. aukščio ir 450 staigumomis.
  4. Jame turėjo tilpti 10 žmonių įgulos su kulkosvaidžiais ir lengvąja patranka.
  5. Jo svorio turėjo tiek būti, kad galėtų pakelti pafrontės tiltai.

Po bandymų pirmu syk tankas buvo parodytas aukštajai vadovybei 1916 m. vasario 2 d., buvo sudaryta tankams statyti komitetas su Loid-Džordžiu. Pirmutinių tankų buvo pora ratų užpakalį vairuoti, bet vėliau jie tapo numesti, ir tankai apsigrįždavo, sulaikydami vienoje pusėje begalinę grandinę visai, arba tik tiek, kiek būdavo pagreitinama kita pusė, taip, pvz, lengvojo prancūzų tanko Renault.

Legendinis prancūzų tankas „Renault FT-17“ įveikia fronto tranšėją

Legendinis prancūzų tankas „Renault FT-17“ įveikia fronto tranšėją

Ginkluoti buvo pirmutiniai tankai kulkosvaidžiais ir dviem šešiasvarėm jūrų patrankom. Anglai skirdavo „vyriškus“ tankus, jei juose būdavo patrankų, ir „moteriškus“, jei juose būdavo tik kulkosvaidžių. Vėliau atsirado dar paskirstymas į sunkiuosius ir lengvuosius. Viduje tankai buvo apšviečiami elektra, kuriam reikalui prie tanko motoro buvo pritaisyta dinamomašinai, komandos dėl motoro ūžimo taip pat buvo paduodamos spalvotomis lemputėmis. Nors tankuose ir buvo įtaisyta ventiliacija, bet karštis dažnai prieidavo iki 600 C, ir išbūti ilgesnis laikotarpis tanke buvo gana sunku. Iš pirmutinių anglų tankų, pavadintų „Mark I“, 50 dalyvavo pirmu syk 1916 m. rugsėjo 16 d. kautynėse ties Somės upe. Anglai juos į frontą buvo atvežę didžiausioje paslaptyje, kad geriau paslėptų, kam jie skirti, jie buvo vadinami „tankais“, kas anglų kalboje reiškia „kubilas“, lyg tai būtų kaip ir indai benzinui vežioti, taip „tanko“ vardas jiems ir liko.

Tankas „Mark I“

Britų tankas „Mark I“

Pirmas kautynių bandymas davė nelabai patenkinančių išdavų, bet anglai iš jo pasimokė ir panaudojo jį tankams toliau tobulinti. „Mark IV“ ratai užpakalyje buvo numesti, vietoje Vikkerso kulkosvaidžių įstatyta Lewiso, jie dalyvavo daugiausiai 1917 m. Daugiausiai iš visų tankų kovoję yra „Mark V“ 1918 m. ir yra labiausiai pasižymėję savo veiksmu.

Britų tankas „Mark IV“

Britų tankas „Mark IV“

Britų tanko „Mark V“ vidaus pjūvis

Britų tanko „Mark V“ vidaus pjūvis

Iš lengvųjų tankų anglai yra turėję „Whippet“ dviejų markių, A ir B, jie eidavo du syk greičiau už sunkiuosius. Valdyti juos galėjo vienas žmogus. Pradėta jie buvo statyti 1917 m. spalio mėn. prancūzų lengvojo tanko pavyzdžiu. 1917 m. b-džio m. Amerikai stojus kariauti, ir tankai pradėta sparčiau dirbti, anglai ir amerikonai dirbo susidėję. Iš šitų tankų įžymiausi buvo „Mark VIII“, tai buvo didžiausi iš visų tankų: ilgio jie buvo 10,3 m. ir užtat galėdavo pereiti per 4,3 m. pločio grabę arba duobę, svėrė 37 tonas. Į frontą jie atvyko jau karui pasibaigus.

Anglų lengvasis „Whippet“  tankas

Britų lengvasis „Whippet“ tankas, A variantas

Britų lengvojo tanko „Whippet“, B variantas

Britų lengvasis tankas „Whippet“, B variantas

Šovinių galėdavo pasiimti anglų tankai, pavyzdžiui, „Moteriškas Mark V“ – 16200 šešiems kulkosvaidžiams, „vyriškas Mark V“ – 7800 šovinių kulkosvaidžiams ir 207 šovinius dviem patrankom. Sunkiųjų tankų įgulos būdavo 8 žmonės, lengvųjų 3-4. Sunkieji tankai, pavyzdžiui, „Mark V“ svėrė 29 t., lengvieji – A 17 ir B 18 t. Pirmieji galėdavo pereiti per 3 m. pločio griovį, antrieji 2 – 2,5 m. iš viso anglai yra turėjo 2636 tankus.

Prancūzų pradėta tankai statyti beveik tuo pačiu metu, ką ir anglų, bet jie nors ir buvo dirbę susidėję, bet prancūzai savo tankus visgi kitaip statė. Iš jų sunkiųjų tankų žymiausias buvo St. Chamond, jis galėdavo eiti 8,5 km. per valandą, išbūdamas kelionėje nuo šešių iki aštuonių valandų; buvo apie 8 m. ilgio, 27 m. pločio ir 2,4 m. aukščio ir buvo apdengtais šarvais priešakyje 11 mm, užpakalyje 8 mm, šonuose 8,5 mm ir viršuje 5 mm storio, vėliau šitas storis buvo dusyk padidintas. Šitas tankas paeidavo 350 staigumomis ir pereidavo per 2 m pločio griovius. Ginklų jame buvo 4 Gočkio kulkosvaidžiai su 5000 šovinių kiekvienam ir viena 75 mm patranka su 108 šoviniais. Įgulos jame buvo devyni žmonės.

Prancūzų „Char St Chamond“ sunkusis tankas

Prancūzų „Char St Chamond“ sunkusis tankas

Prancūzai yra turėję ir vidutinį tanką – Schneider, kuris buvo kiek mažesnis ir galėdavo eiti tik 2-4 km. per valandą, išbūdamas kelionėje 6-8 valandas, jo ginklų ir įgulos buvo irgi kiek mažiau.

Prancūzų vidutinis tankas „Schneider CA1“

Prancūzų vidutinis tankas „Schneider CA1“

Bet geriausias iš visų, ir netik vienų prancūzų, tankų yra tai prancūzų, tankų yra tai prancūzų lengvasis tankas, vadinams fabrikanto vardu „Renault“ (skaityk „Reno“). Jo vidus, motoras ir vairavimas buvo iš visų tobuliausiai įtaisyti. Motoras jo yra visai užpakalyje, kur jis geriausiai apgintas nuo sudaužymo. Šitas tankas yra 4 m. ilgio, 175 m. pločio ir 2,25 m, aukščio, sveria jis apie 7 tonus, ir vaikščioja greitumu iki 12-15 km, bet gali davaryti iki 20 km. savo greitumu jis yra lygus arba net ir praneša kavaleriją ir gali būti tokiems pat reikalams, kaip ir jį pavartotas. Jis praeina 350 staigumomis ir pervažiuoja per 1,8 m pločio griovius, ką jam iš dalies padeda atlikti užpakalyje esanti uodega. Šarvai jo 8-16 mm storio, įgulos 2-3 žmonės. Vietoje Gločkio kulkosvaidžio su 5000 šovinių jame gali būti ir 37 mm patranka su 250 šovinių. Pirmu syk jie buvo pavartoti prie Aisnės upės ties Laono miestu.

Pačiu geriausiu Pirmojo pasaulinio karo tanku pripažįstamas prancūzų „Renault FT-17“

Pačiu geriausiu Pirmojo pasaulinio karo tanku pripažįstamas prancūzų „Renault FT-17“

Vokiečiai irgi yra turėję tankų, bet pradėjo juos daug vėliau statyti už sąjungininkus, nes iš karto jų nebuvo kaip reikiant aiškiai supratę ir įvertinę. Fronte gi vokiečiai savo tankus pradėjo vartoti tik 1918 m. pradžioje ir tai labai mažame skaičiuje. Svarbiausias vokiečių tankas buvo vadinamas A. 7. V. Jame tilpdavo 18 vyrų įgula. Ginklų jame buvo viena 57 mm greit šaudanti patranka, šeši kulkosvaidžiai, jis praeidavo 1: 3,5 staigumomis, pervažiuodavo per 2 m. pločio griovius arba granatų duobes ir galėdavo eiti greitumu iki 12 km. per valandą. Kainuodavo jis 1918 m. valiuotoje apie 250 000 auksinių.

Vokiečių tankas „A7V“

Vokiečių tankas „A7V“

Vokiečių tanko „A7V“ vidaus pjūvis

Vokiečių tanko „A7V“ vidaus pjūvis

Kita vėliau pastatyta iš to tanko rūšis, A V J U, buvo pastatyta didesnė (ir čia yra vokiečių didelė klaida), buvo panaši į anglų, ginkluotas buvo dviem 57 mm patrankom ir trimis kulkosvaidžiais, pervažiuodavo jis per 3-4 m pločio duobes. Lengvuosius tankus, vadinamus L K I, II ir III vokiečiai pradėjo statyti 1917 m. rudenį, kainavo lengvasis tankas 65 000-70 000 auksinių. Fronte iš vokiečių tankų yra dalyvavę tik keliolika sunkiųjų. Versalės taikos sutartimi eidami vokiečiai yra atidavę visus tankus Antantai.

Vokiečių lengvasis tankas „Lk II“

Vokiečių lengvasis tankas „Lk II“

Didžiajame kare tankai yra suvaidinę vieną iš pirmutinių vaidmenų. Atsirado jie tada, kada karas virto poziciniu, kada kariuomenės įsikasė giliai į žemes ir apsitvėrę vielų tvoromis, šita puolančio baidykle, ir kulkosvaidžių ir artilerijos tiek padaugėjo, kad antpuolis pasidarė visai nebegalimas daigtas. Išeitis iš to buvo rasta – tai buvo – tankai, jie nugalėdavo pėstininkus ir kulkosvaidžius, atidarydami kelią savo pėstininkams. Tankai žymiai sutaupydavo žmonių gyvybių šaunamos medžiagos, nes jie galėjo atakuoti nesitikimi, artilerijai ir nerangus atakuoti.

Viena iš svarbesnių tanko savybių, kad jis pavažiuoja per artilerijos sušaudymus ir išduobėtus laukus ir per vielų tvoras.

Tankams pasisiekdavo tik tada, kada jie būdavo paleidžiami didelėmis masėmis ir pridengti arba natūraliomis miglomis ir rūku arba dirbtinėmis, kad priešininko artilerija negalėtų šaudyti tiesioginiai taikydama.

Pirmu syk tankai buvo pavartota anglų 1916 m. rugsėjo 15 d. kautynėse ties Somės upe, dar neprivažiavus kautynių lauko 17 sugedo, iš 32 tankų sudaužyta buvo 14, didelės naudos jie čia nedavė. Nuo to laiko tankai yra dalyvavę visose didesnėse ir svarbesnėse kautynėse.

Vokiečių karinių pajėgų sunaikintas britų „Mark“ tankas

Vokiečių karinių pajėgų sunaikintas britų „Mark“ tankas

Prancūzų tankai pirmu syk buvo pavartoti 1917 m baland. 16 d. prie Aisnės upės ties Crano miestu; artilerija rengė atakuoti 10 dienų, tankai ėjo dieną, artilerijos matomi. Iš 132 tankų kautynėse liko 76, ketvirta įgulų dalis buvo nukauta ir sužeista.

Vokiečių karinių pajėgų sunaikinti prancūzų „Renault FT-17“ tankai

Vokiečių karinių pajėgų sunaikinti prancūzų „Renault FT-17“ tankai

Tikros „tankų kautynės“ buvo ties Kambre 1917 m. lapkričio 20 d. Čia anglai buvo paleidę 324 tankus 14 km fronte; atvežę juos nakčia ir ryto miglose apie 6 val. jie stovėjo per 1,4 km nuo pirmutinių vokiečių sargybos linijos, kartu pradėjus artilerijai prirengti buvo paleisti ir tankai, o už 100-200 m paskui juos ėjo pėstininkai. Vokiečiai prarado 8 km gilumoje, 8000 belaisvių ir per 100 patrankų. Anglų tankų žuvo 117. Čia pasirodė, kad artilerijai ir nerengus atakuoti tankai gali paimti įtvirtintą poziciją.

Kontraatakos ofenzyvoje prieš vokiečius 1918 m. pavasaryje ties Soasonn ir Reimsu prancūzai turėjo 36 km fronte daugiau kaip 500 tankų. Viename sparne pirmą dieną kovojo 223 tankai, iš jų sudaužyta buvo 102, paimta buvo 4-6 km gilumoje. Kely dieną kovojo 108 tankai, iš jų buvo sudaužyta 50, kitomis dienomis vokiečiams sustiprėjus iš 52 tankų buvo sudaužyta 48. Kitame sparne iš 216 tankų sudaužyta buvo tik 58, įgulos prarado tik 6%. Tankai čia yra parodę daugiausia savo galios, nes per šešias dienas paimta sritis 20-30 km gilumoje; kai kurie tankai išbuvo darbe 80 valandų.

Prancūzų tankai juda į mūšį

Prancūzų tankai juda į mūšį

Šitose kautynėse pasirodė tankų, kurie vežiodavo tik kariuomenę – jie per vokiečių linijas perveždavo ją su kulkosvaidžiais į vokiečių užpakalį, palikdavo ir vėl sugrįždavo.

1918 m. rugpjūčio 8 d. anglai ir prancūzai ties Somės ir Oazės upėmis anksti ryto rūke, kuris buvo dar padidintas dirbtiniais debesiais, pastūmėjo tankais vokiečius ir visai sumalė jų septynias divizijas, paimdami net kelių divizijų štabus. Čia 16 km fronte buvo 430 tankų, iš jų apie 100 buvo sudaužyta, ir paimta 10 km gilumoje. Nuo šitų kautynių prasidėjo vokiečių smukimas, ir netrukus tankai su artilerija galutinai juos pribaigė.

Po karo kariavusios valstybės tankų dalių beveik nesumažėjo, kaip Prancūzija.

Lietuvos frontų sąlygose dėl jų tapografinių ypatybių ir dėl artilerijos ir apskritai technikos silpnumo, tankai turėtų milžiniškos reikšmės, vis tiek ar karas būtų pozicinis ar lauko. Šitas dalykas reiktų ko plačiausiai aptarti teorijoje. Bet, deja, kas dėl Lietuvos, tai reikia konstatuoti liūdnas faktas, kad joje tik aukštesniojo vadovybė rūpinasi supažindinti kariuomenę su taip svarbiu ir pagarsėjusi ginklu; plačioji gi kariuomenės inteligencija šito reikalo visai negvildena, nors ir joje, kaip žinoma visiems, yra šito ginklo specialistų, išėjusių ilgo laikotarpio kursus. Bet iki šiam laikui nė vienas iš jų nesitiki išdėstyti savo minčių – įspūdžių. Kažin, gal būtų ne pro šalį kam nors uždėjus pareigą iš išeito kurso parašyti platesnį referatą?“

Na ir pačiai pabaigai, norėtųsi priminti, kad ir mūsų šalis po Pirmojo pasaulinio karo įsigijo 12 „Renault FT-17“ tankų, kurie tuo metu buvo pripažįstami, kaip patys geriausi Pirmojo pasaulinio karo tankais.

Prancūziški tankai „Renault FT-17“ Lietuvos kariuomenėje

Prancūziški tankai „Renault FT-17“ Lietuvos kariuomenėje

Šaltiniai:

1. Žurnalas „Karys“, 1922 m. liepos mėn. 14 diena. Nr. 28 (164). P. 1-4.

2. http://www.firstworldwar.com/weaponry/tanks.htm

3. http://www.tanks.net/interwar-tanks/index.html

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *