Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2013-11-28 | 0 komentarų

„Prezidentas Smetona“ arba tarpukario Lietuvos karinis jūrų laivynas (II dalis)

„Prezidentas Smetona“ arba tarpukario Lietuvos karinis jūrų laivynas (II dalis)

Taigi, taigi…

tęsiame pasakojimą apie Lietuvos tarpukario karinį jūrų laivyną. Tik primenu, kad pirmąją šio pasakojimo dalį galite rasti čia. Joje buvo stengtasi aptarti laivo įsigijimo, sutvarkymo, apginklavimo ir pan., klausimai. Taip pat, trumpai pristatyti ir turėti kateriai. Tuo tarpu šioje – antrojoje dalyje – pasistengsime aptarti laivo „Prezidentas Smetona“ likimą Antrojo pasaulinio karo metu.

Visgi, laikas nestovėjo vietoje, o prasidės Antrasis pasaulinis karas gana greitai sumaišė visas Lietuvos respublikos kortas. Ir nors pirmaisiais karo metais (1939 m.) mūsų valstybė ir sugebėjo išlikti nuošalyje nuo šio didelio karinio konflikto, bet 1940 m. situacija iš esmės pasikeitė. Turėdami neramų kaimyną, neišvengėme jo pretenzijų ir taip, 1940 m. birželio 15 d., sulaužydamas tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, mūsų valstybę okupavo Sovietų Sąjunga. Neilgai trukus – 1940 m. birželio 19 d., „Prezidentas Smetona“ buvo inkorporuotas, jei taip galima pasakyti, į sovietinį laivyną.

Plačiau

Paskelbta - 2013-11-25 | 0 komentarų

T-34 tankas

T-34 tankas

Sveiki Technikai!

Džiugu pranešti, kad atsirado dar vienas žmogus, kuris sutiko publikuoti savo straipsnį, o gal labiau nuotraukas „Technikos istorijos“ svetainėje. Tad didelį AČIŪ tariu Andriui Šarkauskui už jo pasidalintus įspūdžius po Lenkiją.

Šis rusų karinės technikos egzempliorius – vidutinis tankas T-34, buvo pastebėtas Lenkijoje, Gdansko mieste. Jis stovi kuo ramiausiai priparkuotas, gana judrioje Gdansko gatvėje ant šaligatvio prie gyvenamo namo. Tai labai neįprasta vieta tankui. Pasidomėjus daugiau, pavyko rasti ir tanko savininką, kuris sutiko papasakoti apie jį plačiau.

Taigi, šis tankas priklausė lenkų armijai, o vėliau buvo nurašytas ir turėjo būti sunaikintas, kaip ir daugybė kitų jo likimo brolių. Tačiau apsukriam savininkui pavyko susitarti su lenkų valdžia ir tanką jis nusipirko, kaip metalo laužą. Sumokėjo už jį savotiškai nedaug – po 1 zlotą už kiekvieną tanko kilogramą. Atrodytu nedaug, bet tankas sveria 32 000 kilogramų (32 tonas). Taip išeina nemaža suma…

Plačiau

Paskelbta - 2013-11-21 | 0 komentarų

Lietuvos kariuomenės diena – Lapkričio 23 d.

Lietuvos kariuomenės diena – Lapkričio 23 d.

Turbūt teisingiausia teigti, kad su Lietuvos kariuomenės įkūrimo pradžia, ar tiksliau užuomazga, galime sieti 1917 m. vasarą, kai Rusijoje įvykus Vasario revoliucijai, susikūrė lietuvių karininkų sąjunga. Mat būtent Pirmo pasaulinio karo frontuose kovoję lietuvių kariai pradėjo organizuotai telktis į lietuviškus dalinius bei tikėtis grįžti į Tėvynę, o tenai ir galbūt kažką pradėti planuoti apie savo – laisvos Lietuvos kariuomenės karines pajėgas. Aišku, tokioms mintims buvo itin svarbūs įvykiai besiklostantys Pirmajame pasauliniame kare, kurie aiškiai rodė, jog karas eina į pabaigą su aiškiais nugalėtojais bei besikeičiančia padėtimi Rusijos imperijoje, kurioje prasidėjo vidiniai nesutarimai.

Plačiau

Paskelbta - 2013-11-17 | 1 komentaras

„Prezidentas Smetona“ arba tarpukario Lietuvos karinis jūrų laivynas (I dalis)

„Prezidentas Smetona“ arba tarpukario Lietuvos karinis jūrų laivynas (I dalis)

Net moksleiviai žino, kad 1923 metais Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, kartu su juo atiteko ir Klaipėdos uostas, kas lėmė, kad mes tapome jūrine valstybe. Galima teigti, kad tai ne tik atnešė naudos, bet tapo ir rimtu galvos skausmu ano meto vyriausybei. Turėdami išėjimą į jūrą bei platesnius pasaulinius vandenis, konstatavome faktą, kad reikia pasirūpinti ir savo krantų apsauga bei kontrole. Tam reikalui, buvo įsigytas vokiečių karo laivas (minų gaudytojas) „M-59“, kuris vėliau buvo pavadintas į „Prezidentas Smetona“, bet nereikėtų užmiršti ir katerių, kurie taip pat prisijungė prie Lietuvos kariuomenės jūrų laivyno.

Plačiau

Paskelbta - 2013-11-14 | 0 komentarų

Balistinių raketų paleidimo bazė

Balistinių raketų paleidimo bazė

Mieli Technikos istorijos skaitytojai,

pasirodo, kad šaltojo karo metu, mūsų gimtojoje Lietuvoje buvo įrengta gana galinga balistinių raketų paleidimo bazė, kuri, karo atveju, būtų davusi smarkų atkirtį vakarų pasauliui (Vakarų Europai). Tad „neaušindami“ burnos, gana trumpai, bet „vaizdžiai“, pradėkime kelionę po šį išlikusį sovietinį palikimą…

Plačiau