Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2013-12-05 | 0 komentarų

Geležinkelių atsiradimas

Geležinkelių atsiradimas

Tikrai nesuklysime teigdami, kad šiuo metu, geležinkeliai gana plačiu tinklu išraižė viso pasaulio žemynus. Ir tikrai neabejotina, kad kas tam tikrą laiką jais vis prarieda keleiviniai ar sunkūs prekiniai traukiniai, kurie į įvairias pasaulio šalis gabena keleivius bei įvairios paskirties krovinius. Juolab, kad atsiradus geležinkeliams itin ženkliai išaugo tarptautinė prekyba, kas įtakojo dar stipresnį tarptautinį bendradarbiavimą.

Net ir dabar geležinkeliai turi gana didelę strateginę reikšmę. Dėl to kiekviena rimta valstybė, tiesdama naują ar atnaujindama seną geležinkelį, stengiasi jų tinklą pritaikyti ne tik prekybos ar visuomeniniams poreikiams, bet net ir karybai. Tiesa, lieka atvira diskusija, kiek šiuolaikinis geležinkelis galėtų karo sąlygomis ilgai funkcionuoti, nes juk su dabartinėmis karinėmis technologijos, geležinkelį subombarduoti nebūtų sunku, o gal priešingai? Žodžiu, kaip jau minėjau, tai atvira diskusija į kurią mielai įsitraukčiau.

Visgi, tik dėka gerai išvystyto susisiekimo geležinkeliais, buvo įmanoma per abu pasaulinius karus gana greitai permesti didelius kiekius karių iš vienos vietos į kitą. Karams užsitęsus ir apimant vis didesnes teritorijas, geležinkelių vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes reikėjo greitai reaguoti į pasikeičiančią situaciją kovojant neretai net dviejuose, ar daugiau, frontuose. Įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad geležinkelių priežiūrai buvo sudaryti ir atskiri geležinkelių kariuomenės batalionai, kurie tiesė, taisė ir aptarnavo svarbias geležinkelių linijas.

Specialios paskirties geležinkelių taisymo-tiesimo bataliono vyrai. Nuotrauka paimta iš čia

Specialios paskirties geležinkelių taisymo-tiesimo bataliono vyrai. Nuotrauka paimta iš čia: http://www.ecpad.fr/wp-content/gallery/train/spa-15-lo-1214.jpg

Video apie Pirmojo pasaulinio karo tiesėjus galite pasižiūrėti čia

Visgi, pačioje pradžioje geležinkeliai gana sunkiai prasiskynė kelią į mūsų gyvenimą. Garvežiai buvo itin „pirmykščiai“, dažnai gedo, buvo lėti, o ir pati visuomenė, kuri buvo pripratusi prie arklių traukiamo vežimo, vėjo genamų burinių laivų, gana įtariai žiūrėjo į naują išradimą.

Ir visgi, jau nuo pat XVI a., buvo mėginta vis kaip nors palengvinti žmonių keliavimo būdą ar tiksliau darbą. Jau tuo metu, vienas vokiečių mokslininkas, kuris laikomas minerologijos tėvu (Georgius Agricola) buvo sugalvojęs savotišką traukinuką-vagoną + bėgius, kurie galėjo būti panaudoti kalnakasyboje, tačiau išradimas nelabai sudomino to meto aukštuomenės sluoksnį ir jis taip plačiai nebuvo pritaikytas.

715px-Mining_cart

Georgius Agricola sugalvotas vagonėlis-traukinukas. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Mining_cart.jpg

Pagaliau Anglijoje, XVIII a. buvo išrastas vežimas varomas garu. Vežėjas kūrendavo ugnį ir tuo pat metu pats valdydavo vežimą – vairuodavo. Visgi, nelygūs keliai sudarė itin didelę problemą šiam vežimui judėti ne tik mieste, bet ir kaimo vietovėse (gadindavosi vežimo detalės-mechanizmai, lūždavo ratai bei kt.). Tad paaiškėjo, kad arklių traukiamiems vežimams dar nėra jokios konkurencijos.

Pirmasis vežimas galėjo būti panašus ir į šį. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:TrevithicksEngine.jpg

Pirmasis vežimas galėjo būti panašus ir į šį. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:TrevithicksEngine.jpg

Tačiau, laikui bėgant padėtis po truputį ėmė keistis. Ypač prie to prisidėjo bėgiai. Ir nors bėgių idėja jau buvo žinoma seniai (kad ir tie patys jau minėti Georgijaus Agricola‘s išradimai). Tačiau, ne visur jie dar buvo naudojami, o ir tie buvo mediniai. Beje, medinius bėgius apmušdavo metalinėmis plokštelėmis, kurias, joms susidėvėjus, pakeisdavo. Ir tik XVIII a. antrojoje pusėje, Anglijos kasyklose bėgius pradėjo gaminti iš geležies. Tokiais bėgiais kroviniai būdavo gabenami mažuose vagonėliuose, įkinkyti į arklius ar stumiami žmonių.

1812 m., anglas Stefensonas išrado taip vadinamą „garvežimį“ ir jį pritaikė Niukestlio anglies kasykloje. „Garvežimis“ ne tik pats judėjo, bet dar galėjo patraukti ir 8 prikrautus vagonus į kuriuos tilpo 30 tonų anglies. Tiesa, judėjimo greitis buvo itin mažas – tik 6 km/h, bet žinant, kad anglių kasyklose daug greičio nereikia, tai galime tvirtinti, kad šis išradimas buvo vos ne revoliucinis.

George Stephenson garvežimis. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Killingworth-locomotive.jpg

George Stephenson garvežimis. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Killingworth-locomotive.jpg

Kuo Stefensono mašina skyrėsi nuo kitų savo pirmtakų? Ogi tuo, kad Stefensonas visai atskyrė mašiną nuo krovinio ­– mašina tapo atskiru garvežiu. Ji ne tik traukdavo krovinį, bet ir savo kurą – anglis atskirame vagone.

Įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad dar 1824 m., ruože Stokonas-Darlingtonas, anglų parlamentas leido statyti 24 arklių traukiamą geležinkelį ir jau 1825 m. arklius pakeitė „garinė jėga“. Bet ne viskas taip ėjosi gerai, kaip norėtųsi. Mat gana dažnai tekdavo atkabinėti „garvežimį“ ir prikinkyti arklius. Matomai dėl to, kad tuometinis „garvežimis“ turėjo aibę techninių problemų, kurias ne taip buvo paprasta išspręsti + įvairūs gedimai, tačiau 1829 m., Stefensonas visgi sugebėjo įrodyti, kad patobulinta „garvežimo“ konstrukcija yra kur kas geresnė transporto priemonė nei arklių traukiami vežimai.

 George Stephenson garvežimis su keleiviais. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:First_passenger_railway_1830.jpg

George Stephenson garvežimis su keleiviais. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:First_passenger_railway_1830.jpg

Kaip jau minėjau, to meto visuomenė į geležinkelius žiūrėjo itin įtariai ir net neigiamai. Na, į naujoves visada žmonija žvelgė su nepasitikėjimu, bet reikia paminėti iki kokio absurdiškumo buvo tas žvilgsnis. Tarkim, to meto valstybės darbuotojai (ar tarnautojai) geležinkelius laikė antraeiliais dalykais ar net žaislais, kuris kaip transporto priemonė netinka rimtam ir solidžiam asmeniui. Tuo tarpu medikai skelbė, kad važiuojant geležinkeliu galima susirgti itin baisia smegenų liga. Gal skleroze? Atseit šia liga susirgs net ir gyventojai, pro kuriuos bus nutiestas geležinkelis. Tad, kad apsisaugotų nuo geležinkelio pavojaus, medikai patardavo apsitverti medine tvora, laikytis tam tikro atstumo ir t.t… Ir ko tik neprisigalvodavo? Tačiau, ne paslaptis, kad geležinkeliai pradėjo tapti ir rimtais konkurentais įprastiems vežėjams, kurie įvairiais būdais stengėsi pradžioje kovoti prieš šį naują išradimą.

Visgi, neilgai trukus geležinkelių tinklas ėmė plisti, o juos tiesti, pamačiusios ženklią naudą, pradėjo ir kitos Europos valstybės, kaip: Prancūzija, Vokietija, Belgija ir t.t… Žinoma, ir ten geležinkeliai susidūrė su dideliu visuomenės nepasitenkinimu, bet po kiek laiko, ši naujovė ėmė skintis sau kelią.

Traukinio pasirodymas buvo itin laukiamas. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:69workmen.jpg

Traukinio pasirodymas buvo itin laukiamas… Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:69workmen.jpg

Deja, kaip kad beveik visada, taip ir šįsyk Lietuvą šis išradimas – geležinkeliai pasiekė šiek tiek vėliau nei Vakarų Europos valstybes. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, bet faktas lieka faktu, o tas skelbia, kad pirmųjų Lietuvos geležinkelių pradžia yra 1851 m. Nereikia pamiršti, kad tuomet Lietuva buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Tad nenuostabu, kad geležinkelio tiesimo reikalų ėmėsi Rusijos vyriausybė, kuri nutarė, o nutarė ar tiksliau užsimojo tikrai iš peties, nutiesti geležinkelį iš Sankt Peterburgo į Varšuvą.

Prasidėjusios statybos truko gana ilgai ir tik 1858 m. gegužės 15 d. prie Vilniaus buvo atlikti pirmieji geležinkelio bandymai. Dar prireikė dviejų metų, kol 1862 m. kovo 15 d., trasa Sankt Peterburgas-Varšuva, pro Vilnių į Virbalį, oficialiai prariedėjo pirmieji mūsų šalyje traukiniai.

Įdomumo dėlei, reikia paminėti, kad  tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo panaudotos geriausios tų laikų technologijos bei inžineriniai sprendimai. Tarp tokių: Kauno ir Panerių tuneliai, tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį bei Nemuną. Aišku, neužtenka, kad būtų tik geležinkelis, garvežys ir vagonai. Kad viskas veiktų sklandžiai, reikia ir tam tikros infrastruktūros. Ne išimtis ir čia. Buvo pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis), kaip, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Varėnoje, Vievyje ir t.t…

Tokia štai trumpa pirmųjų geležinkelių atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje…

Šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_gele%C5%BEinkeliai

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_rail_transport

http://en.wikipedia.org/wiki/Horsecar

http://en.wikipedia.org/wiki/George_Stephenson

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_rail_transport

Žurnalas Karys. Kaunas, 1922 m. lapkričio 9 diena. Nr. 45 (181). P. 6-7.

Viršelio nuotrauka paimta iš čia

Pasidalink su kitaisShare on Facebook5Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

0 Komentarų

Trackbacks/Pingbacks

  1. Kakės Makės enciklopedija – transporto priemonės | SuVaikais - […] apie automobilio atsiradimo istoriją). Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas 1896 m. Pirmasis traukinys (paspaudę ant nuorodos rasite straipsnį ir nuotraukų apie geležinkelio […]

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *