Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2013-12-10 | 0 komentarų

Pistoletas „Makarov“

Pistoletas „Makarov“

Gavę didelę dozę aviacijos ir dangaus platybių (žiūrėti praeitą straipsnį čia), šį kartą sugrįžkime į žemę. O čia straipsnis apie pistoletą „Makarov“. Atrodytų, kad straipsnis nelabai siejasi su svetainėje skelbiama pozicija rašyti apie techniką, bet mielieji, juk „Technikos istorija – ne tik tai, kas turi keturis ratus“. Vadovaudamasis šiuo šūkiu ar pamąstymu, kviečiu praleisti laiką beskaitant šį trumpą, bet įdomų straipsnį 🙂

Paties ginklo sukūrimo istorija prasidėjo dar Antrojo pasaulinio karo metu ar tiksliau jo pabaigoje. Būtent 1945 m. SSSR gynybos ministerija paskelbė konkursą naujam pistoletui sukurti. Taip išeitų, kad esamieji pistoletai jau nebe patenkino esamų ir būsimų kariuomenės poreikių. Mat, pagal to meto keliamus reikalavimus, naujasis pistoletas turėjo kardinaliai skirtis nuo tuo metu itin paplitusio pistoleto „TT“.

Pistoletas „TT-33“ Nuotrauka iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:TT_1.jpg

Pistoletas „TT-33“ Nuotrauka iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:TT_1.jpg

Ir kuogi skirtis? Na, kaip žinote, rusai savo karinėje technikoje ar ginkluotėje ypač mėgo paprastumą ir net tą akcentavo. Tad ir naujajam pistoletui pirmasis uždavinys Nr. 1 buvo – paprastumas. Kitaip tariant, ginklas turėjo būti kiek įmanoma paprastesnės konstrukcijos, kad jį mokėtų išardyti, surinkti ir prižiūrėti kiekvienas žmogus. Tik po to sekė, kad ginklas būtų patogus naudoti, savaime aišku, patikimas ir, be abejo, saugus (ar būna saugių ginklų?).

Galiausiai 1951 m. bandymams buvo pristatyti net aštuoni (8) nauji pistoletų modeliai, kurie greitai nukeliavo į bandytojų rankas. Šiuose „rankose“ buvo aiškinamasi, kuris ginklas yra pats geriausias ir jį verta gaminti masiškai. Tad neilgai trukus, nors realiai turbūt praėjo nemažai laiko, konkursą laimėjo ar tiksliau pistoletu, kurį verta gaminti masiškai, buvo išrinktas konstruktoriaus N. F. Makarovo pistoleto modelis.

makarov02

Makarov pistoletas. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:%D0%9F%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%B5%D1%82_%D0%9C%D0%B0%D0%BA%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0.png

Galiausiai, praėjus 9-eriems metams nuo paskelbto konkurso naujo pistoleto kūrimui, 1954 m. ginklas buvo priimtas į kariuomenę – pradėtas gaminti masiškai. Gamino Iževsko mašinų gamykla. Beje, įdomumo dėlei reikia pridurti, kad kuriant šį ginklą buvo panaudota ir vokiško pistoleto „Walther PP“ schema.

Pistoletas Walter PP. Nuotrauka iš čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Walther_PP.jpg

Pistoletas Walter PP. Nuotrauka iš čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Walther_PP.jpg

Išsamiau nagrinėjant ginklo konstrukciją, galime teigti, kad ginklas susideda iš 25-kių atskirų detalių. Ginklas faktiškai veikia laisvos spynos principu (spiruokliniu). Tai kiek suprantu, po kiekvieno šūvio spyna yra gražinama į pradinę jos padėtį. Po šūvio spyna judėdama atgal, pro tam tikrą angą, dešinėje, išmeta tuščią gilzę, o judėdama į priekį įstumia naują šovinį iš apkabos. Pačioje apkaboje šoviniai yra išdėstyti vienoje eilėje, kaip ir įprasta tokio tipo ginkluose.

Reikia pridurti, kad vėliau pasirodė ir keletas šio ginklo modifikacijų, kaip, pavyzdžiui: PM 9+18, PMM 9+18, IŽ-70 9+18 ar kt. Kaip nekeista, pasirodė net ir dujinis šio ginklo variantas, kuris savo išvaizda niekuo nesiskyrė nuo mums įprasto modelio.

Kalbant apie šiuos laikus, tai vos ne visi ginklų ekspertai pripažįsta, jog ginklas yra pasenęs. Moraliai, konstruktyviai ir visaip kitaip. Jis neatitinka šiuo metu ginklui keliamų reikalavimų. Tikrai tikėtina, kad šie jų pamąstymai ar konstatuojami faktai yra ne iš piršto laužti, nes vien tai, jog ginkle telpa 8-9 šoviniai, tikrai kelią susirūpinimą kariškiams, kai yra kur kas „talpesnių“ pistoletų pasirinkimas. Be to, akcentuojamas ir nepatogus apkabos pakeitimas, neužsirakinanti spyna, nepatogus saugiklis, ypač daug dėmesio reikalaujanti priežiūra ir t.t.. ir pan. Mh… tuo metu tiko, o dabar jau ne. Na, bet laikai keičiasi…

Kad ir kaip ten būtų, pabaigai reiktų pridurti, kad ginklas vis dar gana plačiai paplitęs bei naudojamas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Tai turbūt didžiausias įvertinimas, kokio tik gali nusipelnyti ne tik pistoletas, bet ir pats jo konstruktorius.

Kalibras 9mm
Ginklo ilgis 161mm
Ginklo aukštis 126mm
Ginklo plotis 30,5mm
Ginklo svoris su šoviniais 810gr
Ginklo svoris be šovinių 730gr
Vamzdžio ilgis 93mm
Graižtvų skaičius 4
Graižtvas dešinys
Apkabos talpa 8
Rankenos pasvirimo kampas 102°
Šovinys 9+18mm.
Pradinis kulkos greitis 315m/s
Greitašaudiškumas 30šūv/min
Efektyvaus šūvio nuotuolis 50m

Viršelio nuotrauka paimta iš čia

Šaltiniai:

1. http://www.makarov.com/makbasics.html

2. http://lt.wikipedia.org/wiki/PM_%28pistoletas%29

3. http://world.guns.ru/handguns/hg/rus/makarov-pm-pmm-e.html

4. http://books.google.lt/books?id=okQH6zFgDtUC&pg=PA180&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false

5. http://en.wikipedia.org/wiki/Makarov_pistol

Pasidalink su kitaisShare on Facebook5Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *