Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2013-12-18 | 0 komentarų

Šiek tiek apie Didžiojo karo ginkluotę…

Šiek tiek apie Didžiojo karo ginkluotę…

Didysis karas, kaip to meto žmonės vadino, buvo vienas iš brutaliausių ir nuožmiausių XX a., žmonijos konfliktų, kuris mums labiau žinomas Pirmojo pasaulinio karo vardu. Tad šiek tiek apie tai, kokia ginkluote buvo kariaujama to meto konflikte.

Pradėsime nuo 1906 m., kada, manyčiau, įvyko tam tikras lūžis karyboje ar tiksliau kariniame jūrų laivyne. Būtent tais metais, Anglijoje, į vandenį buvo nuleistas pirmasis drednautas (HMS „Dreadnought“), kuris buvo galingiausias to meto artilerinis laivas ir laikytas pagrindine karinių jūrų laivynų smogiamoji jėga. Iš esmės šis laivas padarė tokią stiprią įtaką to meto linijinių laivų statybai, kad visai netrukus visus tokio tipo laivus imta vadinti „drednautais“.

„HMS Dreadnought“ 1906 metais.

„HMS Dreadnought“ 1906 metais.

Šie naujo tipo laivai buvo tokie sėkmingi, kad visai netrukus ir kitos didžiosios valstybės ėmė juos masiškai statyti kiek tik leido tų šalių pramoniniai pajėgumai ir biudžetas, o Pirmajame pasauliniame kare, jie jau pernelyg nieko ir nestebino. Ir visgi, kuo pasižymėjo šio naujo tipo laivai?

Visų pirma, šie milžinai turėjo galingas didelio kalibro patrankas, o antra, jų varikliai buvo sukami garo (garo turbinos), kurios užtikrino, kad laivas jau nebebus priklausomas nuo vėjo.

Pirmasis drednautas buvo ginkluotas 30 cm patrankomis ir buvo 17 900 tonų talpos, o štai Pirmojo pasaulinio karo metu arba tuoj pat po karo jų tonažas išaugo iki 27 500 tonų (atitinkamai patrankų pabūklai – 42,5 cm) ir tai dar nebuvo riba… 30 cm pabūklai galėdavo iššauti net 328 kg šaudmenį, kuris nuskriedavo apie 7 km atstumą. Tai nėra daug, nes štai 42,5 cm pabūklas jau iššaudavo 983 kg! šaudmenį, kuris lėkdavo iki 44 km., o tai jau daug. Faktiškai, taip ir nesuprasdavai kas iš kur šaudydavo, o jei dar ir taikliai – mirtis garantuota.

„HMS Dreadnought“ 30 cm pabūklas

„HMS Dreadnought“ 30 cm pabūklas

Beje, per 5 minutes šie milžinai iššaudydavo po 200 šūvių. Kitaip tariant – šūvis kas 1,5 sekundes. Tikrai gera užtveriamoji ugnis. Tik klausimas būtų, kiek tokia ugnis truktų ar tiksliau, kiek toks laivas galėdavo gabentis amunicijos?

Ir žinoma, koks aš būčiau lietuvis, jei nepasižiūrėčiau kiek tuo metu kainavo pasistatyti šį milžiną. Pasirodo, tik varganus 2-3 milijonus svarų sterlingų. Tais laikais tai buvo tikrai dideli pinigai…

Nereikėtų pamiršti, kad tokiems laivams, kad ir kaip tai atrodytų keista, didžiausią pavojų kėlė ne tokio pat tipo laivai, o minos, kurios netikėtai išnirdavo iš už laivo borto ir jau būdavo per vėlu kažką daryti. Visgi, stebėtojas laiku pamatęs jas dar galėjo išgelbėti visą laiką, o štai nuo povandeninių laivų, vaistų kaip ir nelabai buvo. Išniręs kiek tolėliau ar būdamas arti paviršiaus, dieną ar naktį jis iš nemenko atstumo galėdavo paleisti mirtinas torpedas į savo taikinį… Vienu metu, tokie povandeniniai laivai galėdavo iššauti net iš keturių vamzdžių, o išniręs, kad neeikvotų brangių torpedų, galėdavo šaudyti iš vienos ar kelių patrankų, kurios būdavo įrengtos ant povandeninio laivo denio. Aišku, patrankos būdavo naudojamos tik prieš beginklius krovininius laivus arba tuomet, kada priešas jau negalėdavo šaudyti. Kodėl? Išnirusio povandeninio laivo šaudymo galia tikrai negalėjo prilygti drednautams. Tad ne veltui jie veikdavo slapta – paleisdami torpedą.

Anglų povandeninis laivas

Pirmojo pasaulinio karo anglų povandeninis laivas

Nepamirškime, kad Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo eigoje, labai svarbus povandeniniams laivams buvo periskopas. Tai prietaisas, kurio pagalba, neiškylant į paviršių, buvo galima gana toli matyti tai, kas vyksta ant vandens paviršiaus. Ir nors vėliau povandeninių laivų akys tapo lokatoriai, šis prietaisas neprarado savo reikšmės net ir dabar.

Periskopas

Periskopas

Tokie tobulėjimo tempai buvo pastebimi ne tik laivyboje. Ne ką nuožmesnė tobulėjimo kova vyko ir oreivystėje. Tuo metu, tai buvo kažkas „tokio“. Niekas net sapnuote nesapnavo, kad žmogus galės skraidyti ir užkariauti oro erdvę. Štai, kad ir 1903 m., broliai Raitai (Orville ir Wilbur Wright) atliko pirmąjį istorijoje skrydį.

Pirmojo skrydžio akimirkos...

Pirmojo skrydžio akimirkos…

O štai jau 1908 metais sudaromas pilotų sąrašas, kuriame yra! Įsidėmėkite! Jau net 4 pilotai. Dar po 3 metų – 1911 metais šis skaičius išaugo iki neregėtų 3 000, o po Pirmojo pasaulinio karo jų skaičius perkopė 20 000 ribą ir vis daugėjo.

Išeitų net savotiška išvada, kad kiekviena didesnė valstybė stengėsi plėtoti šią naują – oreivystės (aviacijos) sritį. Projektavo, gamino ne tik orlaivius, bet ir dar taip vadinamų oro kreiserių – dirižablių (cepelinų). Šie oro kreiseriai būdavo apginkluojami ne tik kulkosvaidžiais bei mažo kalibro patrankomis, bet ir bevieliu telegrafu ir keliomis tonomis bombų.

Tokiais mąstais tobulėjant karo technikai, pradėjo didėti ir jų daroma žala, kas įtakojo augančių aukų skaičių visuose kariaujančiuose pusėse…

Šaltiniai:

Šaltinis: Žurnalas „Karys“. 1922 m. lapkričio 22. Nr. 47 (183). P. 5.

Žurnalas „Karys“. 1922 m. lapkričio 30. Nr. 48 (184). P. 3-4.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Drednoutas

Viršelio nuotrauka paimta iš čia

Pasidalink su kitaisShare on Facebook1Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *