Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2013-12-27 | 0 komentarų

Kovinių lėktuvų vystymasis nuo 1935-ųjų (III dalis)

Kovinių lėktuvų vystymasis nuo 1935-ųjų (III dalis)

Atėjo laikas trečiajai daliai apie „Kovinių lėktuvų vystymasi nuo 1935-ųjų“.  Senąsias dali galite rasti čia: I dalis, II dalis. Kaip ir pirmosios dalies pradžioje, taip ir šioje, už galimybę publikuoti šį straipsnį, esu dėkingas modeliuok.lt svetainės savininkui Tomui Janulevičiui. Ačiū Jums.

1942 metai

Sovietų armija 1941 metų gruodžio 5 dieną kontratakavo prie Maskvos ir sustabdė vokiečių puolimą šiame fronte. 1942 metais įvykiai klostėsi ne taip, kaip planavo Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiai.

Britų RAF gretos pasipildė bombonešiais De Havilland “Mosquito” ir Avro „Lancaster“. Pirmasis “Lancaster” kovinis reidas įvyko kovo mėnesį. Šis lėktuvas tapo pagrindiniu bombonešiu Didžiojoje Britanijoje iki pat karo pabaigos. „Lancaster“ sukurtas modifikavus dviejų variklių Avro „Manchester“. RAF vykdė naktinių bombonešių reidus atakuojant strateginius Vokietijos objektus. Pati bombardavimo strategija dar buvo formuojama, nes iškilo labai daug politinių, moralinių, techninių ir taktinių klausimų. Karas vyko tarp kariškių, kurie naudojo ginklus bei techniką. Patys kariškiai yra iš civilių, ginklus ir techniką gamina bei transportuoja taip pat civiliai. Nužudyti žmogų karine uniforma, kuris naudoja ginklą prieš kitą kariškį ar civilį yra moralu, nes tai gynyba. O kokie moralės reikalavimai karinių gamyklų, kurios gamina ginklus, tankus, lėktuvus, naftos perdirbimo įmonių, kurios tiekia kurą ir tepalus šiai technikai, geležinkelio bei automobilių tinklo atžvilgiu?

“Mosquito” buvo gaminamas žvalgybinio lėktuvo, lengvojo bombonešio ir sunkiojo naikintuvo versijose. Šis aparatas gamintas iš apdorotos medienos, turėjo galingus variklius bet neturėjo gynybinės ginkluotės, kuo išsiskyrė iš to meto analogiškų lėktuvų. Būdamas lengvas ir greitas, “Mosquito” (angliškai mosquito- uodas) galėjo dar ir aukštai skristi. Tokios koncepcijos aparatas turėjo pasižymėti kaip sunkiai numušamas, tai patvirtino ir vėlesnė statistika- “Mosquito” patyrė mažiausius nuostolius iš visų RAF lėktuvų.

Amerikiečių Vultee „Vengeance“ pikiruojantis bombonešis pradėtas tiekti Australijos RAAF, RAF, USAF ir Kanados RCAF.

Avro „Lancaster“

Avro „Lancaster“

  North American B-25 „Mitchell“

North American B-25 „Mitchell“

De Havilland “Mosquito”

De Havilland “Mosquito”

 Curtiss C-46 „Commando“

Curtiss C-46 „Commando“

Vultee „Vengeance“

Vultee „Vengeance“

Pasaulis sužinojo, kad amerikiečiai bombardavo Tokiją balandžio 18 dieną. Šiame antskrydyje dalyvavo Doolittle specialiai tam surinkta North American B-25 “Mitchell” pilotų eskadrilė. Ypatinga tai, kad B-25 “Mitchell” yra sausumos bombonešis, tačiau Doolittle eskadrilė pakilo nuo lėktuvnešio, nes JAV neturėjo artimesnių aerodromų ir tokių lėktuvų, kurie pasiektų Japonijos teritoriją. Bombonešiai buvo maksimaliai ištuštinti, net gynybiniai kulkosvaidžiai nuimti, ekipažas sumažintas iki minimumo. Po intensyvių treniruočių pilotai pasiruošė. Skrydį teko pradėti kiek anksčiau ir toliau nuo numatytos vietos, nes pakeliui pasitaikęs japonų žvejybinis laivas spėjo išsiųsti radiogramą apie artėjančius amerikiečių laivus kol buvo sunaikintas lėktuvnešio palydos, nors vėlesni įvykiai parodė, kad japonai nesiėmė gynybos. 16 lėktuvų pakilo ir nedideliame aukštyje nuskrido link Tokijo. Karine prasme antpuolio rezultatai nebuvo įspūdingi, tačiau netikėtas atakuojančių amerikiečių bombonešių vaizdas turėjo milžinišką psichologinį poveikį japonams, nes du šimtmečius Japonijos salos buvo nepaliestos priešo ir gyventojai tikėjo savo armijos nenugalimumu. Tuo pačiu šis amerikiečių lakūnų žygdarbis įkvėpė tėvynainius, parodė, kad JAV kontratakuoja. Doolittle eskadrilė pasiekė Kiniją, kur dalis pilotų žuvo, dalis pateko į Kinijoje įsitvirtinusių japonų nelaisvę, bet didesnė dalis buvo išgelbėta kiniečių ir grįžo į tėvynę.

Transporto lėktuvų gretas papildė Curtiss C-46 „Commando“, kurie buvo intensyviai naudojami krovinių gabenimui iš Indijos į Kiniją ir kituose regionuose kovoje prieš Japoniją. Pakilo į orą pirmasis Douglas C-54 „Skymaster“ prototipas. Tai buvo civilinio Douglas DC-4 modifikacija, pritaikyta karinėms transportavimo reikmėms. Beje, JAV prezidentas Ruzveltas skraidė C-54 VIP variantu.

Gegužės 5-8 dienomis Ramiajame vandenyne įvyko Koralų jūros mūšis- didžiausias istorijoje jūrų mūšis panaudojant aviaciją. Amerikiečiai patyrė didelių nuostolių, japonų pajėgos nukentėjo panašiai, bet svarbiausia- išsisklaidė Japonijos nenugalimumo aureolė.

Birželio 3-6 dienomis Midway mūšis pakeitė karo eigą Ramiajame vandenyne. Jūrų aviacija suvaidino lemiamą vaidmenį. Patyrusi didelių nuostolių, Japonija perėjo į gynybą. Čia pirmą kartą pasirodė Grumman TBF “Avanger”. Iš 7 lėktuvų į lėktuvnešį grįžo tik vienas. Patys to nežinodami TBF “Avanger” torpednešiai pasitarnavo sparno draugams atitraukdami japonų naikintuvus nuo Douglas SBD “Dountless”, kurie tiksliai pasidarbavo bombomis. Tuo pačiu, kaip Martin B-26 “Marauder” atveju Europoje, buvo padaryta išvada, kad bombonešius ir torpednešius turi lydėti naikintuvai. “Avanger” buvo kuriamas KISS principu, t.y. Keep It Stupid Simple (atsparus kvailiui) ir tik juokais siejamas su angliško žodžio kiss reikšme- bučinys. Lėktuvas gavosi nepaprastai patikimas, lengvai pilotuojamas ir aptarnaujamas. “Avanger” savitas dar ir tuo, kad vėliau dauguma jų buvo pagaminti firmoje General Motors, kuri nieko bendro su aviacija anksčiau neturėjo. TBF reiškia torpednešis-bombonešis pagamintas Grumman gamykloje, TBM- General Motors cechuose. Tiesiog Grumman gamyklos gamino naikintuvus ir nepakako resursų gaminti “Avanger”. General Motors kardinaliai pakeitė amerikiečių moters stereotipą. Buvusios namų šeimininkės pakeitė į karą išėjusius sūnus, vyrus ir tėvus gamykloje. Beje, šio tipo lėktuvu skraidė JAV prezidentas- George H. W. Bush, bet apie tai vėliau.

Grumman TBM „Avanger“

Grumman TBM „Avanger“

Douglas C-54 „Skymaster“

Douglas C-54 „Skymaster“

Birželio gale vokiečiai vėl įsiveržė į Egiptą, bet buvo sustabdyti britų ir amerikiečių prie Alameino. Liepos 17 dieną vokiečių armija buvo sustabdyta prie Stalingrado Rusijoje. Rugpjūčio 24- lapkričio 15 vykusiame Guadalcanalio mūšyje amerikiečiai galutinai perėmė iniciatyvą į savo rankas Ramiajame vandenyne. Spalio 23- lapkričio 4 dienomis įvyko mūšis prie Alameino ir lapkričio 8 dieną JAV bei Didžiosios Britanijos pajėgos išsilaipino Alžyre, kur susigrūmė su prancūzų Viši vyriausybės armija. Lapkričio 11 dieną prancūzai Alžyre pasidavė, į ką vokiečiai reagavo pilnai okupuodami Prancūziją Europoje bei siųsdami tankų armiją prieš britus ir amerikiečius Alžyre. Vokiečiams pavyko sustabdyti priešininkus šiaurės Afrikoje, tačiau lapkričio 19 dieną raudonoji armija kontratakavo ir apsupo dideles pajėgas prie Stalingrado.

Pradedant gruodžio mėnesiu, britų bombonešių naktinius strateginius antskrydžius papildė amerikiečių bombonešiai dienomis. Nuo šiol Vokietija buvo bombarduojama visą parą, jei leisdavo orai. Vokiečiai savo ruožtu pradėjo bandyti pirmuosius naktinius naikintuvus su radarais bei kurti antžeminių radarų tinklą.

1942 metais karinėse oro pajėgose naujų bombonešių gauta daugiau, nei naujo tipo naikintuvų. Didžiosios Britanijos ir Sovietų VVS atsirado amerikiečių gamybos lėktuvų, kurie buvo atplukdyti per Atlantą, dalis jų surinkti iš gautų detalių. Pavyzdžiui, Sovietuose lėktuvas Bell P-39 “Airacobra” buvo naudojamas kaip naikintuvas, nors amerikiečiai labiau linkę priskirti atakos lėktuvo funkciją. Šis aparatas ypatingas tuo, kad variklis yra už kabinos ir sraigto velenas yra po pilotu. Kūrėjai naudojosi principu- paimama aviacinė ginkluotė, o variklis, sparnai ir visa kita reikalingi šiai ginkluotei skraidyti.

Sovietų Sąjungoje pramonė dar tik buvo perdislokuota už Uralo kalnų, dėl ko savo gamybos lėktuvų srautas nepatenkino poreikių. Lengvasis bombonešis Douglas A-20 taip pat buvo mėgiamas rusų pilotų tarpe. Britai A-20 pakrikštijo „Boston“.

Douglas A-20

Douglas A-20

  Bell P-39 „Airacobra“

Bell P-39 „Airacobra“

JAV KOP pradėjo gauti legendinį Lockheed P-38 “Lightning”. Tai buvo greitas bei sunkus naikintuvas, kuris galėjo nešti ir atakos ginkluotę. “Lightning” buvo pakankamai manevringas atsižvelgiant į jo svorį. Tuo pačiu žvalgybos lėktuvo funkcija taip pat atitiko jo galimybes. Šio tipo lėktuvu skraidė prancūzų rašytojas Antuan de Sent-Egziuperi. Beje, šis lėktuvas buvo valdomas ne vairalazde, kaip visi naikintuvai, o šturvalu. JAV tolimojo veikimo aviacija pradėjo naudoti legendinius bombonešius Boeing B-17 „Flying Fortress“ ir Consolidated B-24 „Liberator“. Pirmasis labiau prigijo Europoje, antrasis- Ramiojo vandenyno platybėse. “Liberator” veikimo nuotolis leido kontroliuoti Atlanto vandenyno dalį, kur vokiečių submarinos iki to galėjo nebijoti atakos iš oro. Tais pačiais metais į dangų pakilo egzotiškos išvaizdos eksperimentinis lėktuvas V-173, tačiau jo silpni varikliai neleido tinkamai įvertinti privalumų, kaip trumpas pakilimo ir nusileidimo takas bei galimybė skristi dideliais atakos kampais. Be to, pilotai skundėsi blogu matomumu, nes lėktuvas ant žemės stovėdavo 22 laipsnių kampu į horizontą. Tačiau didžiausiai skeptikų nuostabai V-173 skraidė. Nuspręsta sukonstruoti dar vieną bandomąjį egzempliorių- XF-5U-1.

Lockheed P-38 „Lightning“

Lockheed P-38 „Lightning“

Boeing B-17 „Flying Fortress“

Boeing B-17 „Flying Fortress“

Consolidated B-24 „Liberator“

Consolidated B-24 „Liberator“

  V-173

V-173

Japonijos KOP pasipildė sunkiuoju naikintuvu Kawasaki Ki-45 „Toryu“, lengvuoju bombonešiu Kawasaki Ki-48 II ir vidutiniu bombonešiu Nakajima Ki-49 „Donryu“. Ki-48 II buvo lėktuvo Ki-48 „Lily“ modifikacija, kurio sukūrimą savo ruožtu įkvėpė Sovietų SB-2. Ki-49 „Donryu“ buvo skirtas pakeisti Mitsubishi Ki-21 „Sally“ ir klasifikuojamas kaip sunkusis, nors realiai atitiko vidutinio bombonešio kriterijus. Ki-45 „Toryu“ buvo pirmasis japonų dviejų variklių naikintuvas- Messerschmitt Bf 110 analogas. „Toryu“ sėkmingai atliko naikintuvo ir atakos lėktuvo funkcijas.

Kawasaki Ki-45 „Toryu“

Kawasaki Ki-45 „Toryu“

  Kawasaki Ki-48 II

Kawasaki Ki-48 II

Nakajima Ki-49 „Donryu“

Nakajima Ki-49 „Donryu“

Luftwaffe pernelyg vėlai susidomėjo sunkiaisiais bombonešiais, tačiau pasirodęs naujasis Heinkel He 177 problemų neišsprendė. Beje, jis buvo konstruojamas kaip sunkusis pikiruojantis bombonešis, tačiau konstruktorių perspėjimas, kad šis lėktuvas yra pernelyg sunkus tokiam bombardavimui pasitvirtino ir lėktuvas perdarytas į sunkųjį. Variklių agregatai buvo iš sudubliuotų variklių ir nepatikimi, dažnai gesdavo ar užsidegdavo ore, neretai iškildavo konstrukcinės problemos. Nors pastarąsias vėliau ir pavyko išspręsti, pilotai nepasitikėjo lėktuvu dėl variklių problemų. He 177 norėta naudoti kaip strateginius bombonešius bombarduojant už Uralo esančias karines gamyklas, tačiau patikimumo problemos neleido šių planų įgyvendinti. Junkers Ju 88 tolimesnio vystymo rezultatas buvo Ju 188, kuris atliko aukštuminio bombonešio ir žvalgo funkcijas.

he-177

Heinkel He 177

Junkers Ju 188

Junkers Ju 188

Italijos KOP gretas papildė vienintelis italų gamintas keturių variklių bombonešis- Piaggio P-108. Konstrukcijos buvo pagamintos iš metalo, nemažai pažangių technologijų įdiegta į šį aparatą, kaip pavyzdžiui aviacinių pabūklų virš variklių valdymas per atstumą. Tačiau beveik visi iš 182 šio tipo lėktuvų buvo prarasti mūšiuose per dvejus metus. Naikintuvas Reggiane Re 2001 buvo Re 2000 modifikacija, kuri pradėta naudoti Italijos KOP Regia Aeronautica. Re 2000 pralaimėjo konkursą Macchi MC.200 1938 metais, tačiau sėkmingai buvo parduotas Švedijai ir dar kelioms valstybėms. Išoriškai Re 2000 labai primena amerikiečių Seversky P-35.

Piaggio P-108

Piaggio P-108

  Reggiane Re 2000

Reggiane Re 2000

EFW C-3603

EFW C-3603

Šveicarijos KOP pradėjo naudoti žvalgą- bombonešį EFW C-3603, kuris galėjo vykdyti ir atakos lėktuvo funkcijas dieną bei naktį. Šveicarijoje C-3603 buvo patruliuojamas pasienis.

Okupuotose valstybėse per 1942 metus labai sustiprėjo pasipriešinimas, kuriame aviacijai atiteko ryšių su pogrindžiu palaikymo, ginklų ar žmonių gabenimo funkcijos.

Paties straipsnio autorius: Vaidas Mašidlauskas

Šaltinis: modeliuok.lt

III dalies pabaiga…. IV dalyje bus apžvelgiami 1943 metų karinės aviacijos vystymosi tendencijos. Laukite tęsinio.

Viršelio nuotrauka paimta iš čia

Pasidalink su kitaisShare on Facebook1Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *