Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2014-01-19 | 0 komentarų

Kovinių lėktuvų vystymasis nuo 1935-ųjų (V dalis)

Kovinių lėktuvų vystymasis nuo 1935-ųjų (V dalis)

Priešpaskutinė – V-oji straipsnio dalis apie „Kovinių lėktuvų vystymasis nuo 1935-ųjų“ jau čia.  Šį kartą nusikelsime į 1944 metus, kur visiems jau buvo aišku, jog karą Vokietija pralaimėjo. Tačiau, ar sustojo kovinių lėktuvų vystymasis karo pabaigoje? Šioje dalyje viskas ir išaiškės.

Jei dar neskaitėte kitų šio ilgo, ilgo straipsnio dalių, tai nedelsiant rekomenduoju spausti čia: I dalis, II dalis, III dalis, IV dalis.

1944 metai

Ramiajame vandenyne amerikiečių ir britų pajėgos per šiuos metus sparčiai priartėjo prie svarbiausios Japonijos gynybos linijos, einančios per Indoneziją, Filipinus, Japonijos ir Kurilų salas. Vieni iš ryškesnių oro mūšių epizodų vyko prie Marianų salų 1944 metų birželio 19 dieną, kur amerikiečiai prarado 130 savo lėktuvų, o japonai neteko trijų lėktuvnešių, dviejų tankerių ir 346 lėktuvų. Vėliau tas mūšis gavo „Didžiosios Marianų kalakutų medžioklės“ pavadinimą.

Vienas iš įdomių epizodų- buvusio JAV prezidento George H. W. Bush nuotykis prie Čiu Čiu Zimd salos 1944 metų rugsėjo 2 dieną, kur jis buvo numuštas atakos su savo Grumman TBM „Avanger“ metu. Šis lėktuvas buvo jo žmonos garbei pavadintas „Barbaros“ vardu. Beje, amerikiečių pilotai visada suteikdavo savo lėktuvui vardą. Lėktuvui tapus nebevaldomu, George H. W. Bush davė komandą įgulai iššokti bei pats tai padarė. Nusileidus į vandenį, vieno iš praskridusių F6F „Hellcat“ pilotas parodė, kur yra pripučiamas gelbėjimo plaustas. Buvo informacijos, kad atakuotos salos komendantas (japonas)- žmogėdra, kuris mėgavosi žmogaus kepenų patiekalais ir tikėjo, kad taip ilgiau išliks jaunas. Nuo salos plaukiantį link George H. W. Bush laivelį atakavo F6F „Hellcat“ naikintuvas, tuo apsaugodamas būsimą prezidentą nuo patekimo į nelaisvę. Vėliau amerikiečių povandeninis laivas rado George H. W. Bush, o minėtos salos komendantas po karo buvo nuteistas už patekusių į nelaisvę amerikiečių žudymą.

Pirmoji sėkminga kamikadzės ataka įvyko 1944 metų spalio 25 dieną. Leitenantas Seki vadovavo keturiems Mitsubishi A6M „Zero“, kurie nešė po 251 kg bombų. Vienas „Zero“ sprogo pataikęs į „Santee“ bortą, kitas į „Petrof Bay“, trečias į „Sangamon“ ir po kelių minučių ketvirtas „Zero“ pataikė į „Suwanee“ medinį denį padarydamas didelių nuostolių. Po to sekė antroji kamikadzių banga, iš kurios keturis „Zero“ sunaikino „Hellcat“, bet penktas pataikė į „St. Lo“ sukeldamas gaisrą ir sekantį sprogimą, po kurio laivas nuskendo. Trečioje kamikadzių atakos bangoje dalyvavo Yokosuka D4Y „Suisei“ greiti pikiruojantys bombonešiai, kurie smarkiai apgadino „Kalinin Bay“. Tuo metu nei vienas iš šešių lėktuvnešių nenukentėjo, tačiau tai buvo dramos pradžia, kurios mastelis tik didėjo.

Ore Sovietų VVS pradėjo dominuoti skaičiumi, ko pasekoje Luftwaffe pilotų meistriškumo nebepakako ir ženkliai pradėjo augti nuostoliai. Raudonoji armija atakavo vokiečių pajėgas ir metų gale jau žygiavo per Europos valstybes.

Nuo 1944 metų amerikiečių P-51 „Mustang“ atakuodavo Luftwaffe lėktuvus ant žemės, kylant, ore ir leidžiantis- vokiečiai prarado oro erdvės kontrolę. Vokietijos objektų bombardavimas Europoje pasiekė didžiausią mastą. Britų ir amerikiečių bombonešiai per Antrąjį pasaulinį karą numetė 2‘790‘000 tonų bombų, iš kurių 85% buvo numesti nuo birželio 1 dienos iki karo pabaigos. Amerikiečių legendinės VIII-sios oro pajėgos nuo 6 žmonių 1942 metų vasario mėnesį išaugo iki 400‘000 žmonių ir 8‘000 lėktuvų 1944 metų birželį.

1944 metų birželio 6 dieną amerikiečių ir britų pajėgos išsilaipino Normandijoje, tuo pradėdamos kovinius veiksmus Vakarų Europoje. Siekiant išvengti nesusipratimų ore ant sąjungininkų sparnų buvo nupieštos baltos juostos, kad pilotai atpažintų savus iš toliau. Šiame fronte vokiečiai buvo intensyviai atakuojami ir metų gale amerikiečiai su britais jau kovojo Vokietijos teritorijoje.

Vokiečiai visuose frontuose smarkiai priešinosi padarydami daug nuostolių priešininkams. Vienas iš pavyzdžių, parodančių lemiamą kovinės aviacijos vaidmenį- 1944 metų gruodžio 16 dieną pradėtas vokiečių kontrpuolimas „Ardenų operacija“. Vokiečiai sukaupė dideles karines antžemines pajėgas, kurios šiame fronto ruože kelis kartus viršijo amerikiečių karių, artilerijos bei kitos antžeminės technikos kiekius. Amerikiečių žvalgyba neteisingai įvertino priešininko galimybes, dėl ko nesitikėta didesnio vokiečių puolimo, juo labiau, kad ore nebuvo ženklesnio pasipriešinimo net virš Vokietijos. Pasinaudodami blogu oru, kai aviacijos panaudojimas buvo neįmanomas, vokiečiai atakavo ir prasiveržė 90km į amerikiečių užimtą teritoriją. Tačiau prieš pat Kalėdas orai pagerėjo ir ore prasidėjo kovos, kuriose vokiečių vienam lėktuvui teko dešimt priešininkų. Tuo metu Vokietijos KOP jau nebeturėjo pakankamai patyrusių pilotų, dėl ko buvo atvejų, kai į kabinas sėsdavo kiek apmokyti paaugliai. Lėktuvams nepakako kuro bei amunicijos- atsiliepė strateginių bombardavimų padaryta žala pramonei. 1944 metų gruodžio 27 dieną vokiečiai buvo sustabdyti aviacijos dėka ir žlugo Hitlerio planas nublokšti amerikiečius su britais į Atlantą bei susitelkti kovai prieš Raudonąją armiją rytuose.

1944 metais britai pradėjo naudoti naikintuvą Hawker „Tempest“, kuris sėkmingai atliko taip pat ir kovos prieš vokiečių skraidančias bombas V-1 užduotis. Pakrančių apsaugai pradėtas naudoti iš JAV gaunamas Lockheed PV-2 „Harpoon“, kuris buvo tolimesniu PV-1 „Ventura“ vystymas.

Hawker „Tempest“

Hawker „Tempest“

   Lockheed PV-2 „Harpoon“

Lockheed PV-2 „Harpoon“

Sovietų VVS pradėjo naudoti tobulesnius naikintuvus La-7 ir Jak-3. La-7 yra naikintuvo La-5FN tobulinimo rezultatas, siekiant pagerinti aerodinamines savybes bei sumažinti svorį. Jak-3 buvo tolimesnio Jak-9 tobulinimo rezultatas. Žinoma prancūzų eskadrilė „Normandija- Nemunas“ numušė 273 vokiečių lėktuvus, joje buvo skraidoma Jak-9, o vėliau tobulesniais Jak-3 naikintuvais.

La-7

La-7

    Jak-3

Jak-3

Japonijos KOP pradėjo naudoti Mitsubishi Ki-67 „Hiryu“, kuris buvo vienas iš geriausių japonų gamintų bombonešių. Nors japonai šį bombonešį klasifikavo kaip sunkųjį, realiai jis palyginamas su amerikiečių vidutiniu bombonešiu B-26 „Marauder“. Japonai patyrė, kad lėktuvnešių bombonešių panaudojimas žvalgybos tikslams nėra patenkinamas ir kūrė greitą, galintį toli skristi žvalgybinį lėktuvą lėktuvnešiams. Žvalgybinis Nakajima C6N „Saiun“ užsitarnavo amerikiečių pagarbą mūšiuose prie Marianų salų, kur buvo vienas iš pirmų jo panaudojimo atvejų. Šis žvalgas turėjo imunitetą prieš amerikiečių naikintuvus F6F „Hellcat“- panašų greitį. Japonijos KOP pradėjo naudoti naikintuvą Kawanishi N1K1 „Shiden“, kuris pasižymėjo geromis charakteristikomis, tačiau turėjo nepatikimą variklį.

Mitsubishi Ki-67 „Hiryu“

Mitsubishi Ki-67 „Hiryu“

Nakajima C6N „Saiun“

Nakajima C6N „Saiun“

Kawanishi N1K1 „Shiden“

Kawanishi N1K1 „Shiden“

Amerikiečių naktinis naikintuvas Northrop P-61 „Black Widow“ pradėtas naudoti 1944 metų gegužės mėnesį ir liepos mėnesį Ramiajame vandenyne numušė pirmąjį priešų lėktuvą. Tą patį mėnesį šis įspūdingo dydžio naikintuvas numušė keturis vokiečių bombonešius virš Europos. Vėliau šio tipo lėktuvai numušė kelias vokiečių V-1 bombas. Nepaisant savo dydžio ir masės „Black Widow“ buvo manevringas kaip ir įprastiniai naikintuvai, savo sparnų mechanizacijos dėka. Šis naikintuvas galėjo būti naudojamas ir kaip atakos lėktuvas, nes turėjo išorinius pakabinimo mechanizmus bomboms. Vienas iš sėkmingiausių amerikiečių atakos lėktuvų Douglas A-26B „Invader“ Europoje pasirodė 1944 metų lapkričio mėnesį. Kelios eskadrilės Ramiojo vandenyno fronte pradėjo naudoti „Invader“ metų gale. Šis lėktuvas buvo naudojamas ir vėlesniame Šiaurės ir Pietų Korėjos kare. Bombonešio Boeing B-29 „Superfortress“ debiutas 1944 metų birželio mėnesį atakuojant Japoniją iš Kinijos nebuvo labai sėkmingas. Tolimesnis naudojimas pasiteisino, kai naujai užimtos Marianų salos panaudotos kaip B-29 „Superfortress“ bazė. Pirmoji misija prieš Tokiją buvo 1944 metų lapkričio 24 dieną. 1945 metų pradžioje Marianų salose buvo jau 500 B-29 „Superfortress“.

Northrop P-61 „Black Widow“

Northrop P-61 „Black Widow“

Douglas A-26B „Invader“

Douglas A-26B „Invader“

Boeing B-29 „Superfortress“

Boeing B-29 „Superfortress“

Vokiečiai daugiausia pastangų skyrė reaktyvinės aviacijos kūrimui. Sargybos naikintuvas Messerschmitt 163B „Komet“ pirmą kartą kovai panaudotas 1944 metų gegužės mėnesį. Šis lėktuvas skirtas žemės objekto apsaugai nuo priešo bombonešių kildavo apie 2 min 30 s kol baigdavosi kuras ir po to sklęsdavo link priešų su po to sekančiu nusileidimu. Me 163B „Komet“ pakildavo apie 5000 m per minutę ir po to sklęsdavo 805 km/h link priešų. Toks lėktuvas neturėjo galinčių pavyti priešų, tačiau dėl raketinio kuro ir variklio savybių neretai užsiliepsnodavo. Dėl šio lėktuvo patirtų daugybės katastrofų žuvo daugiau Vokietijos pilotų, negu jo pagalba numušta priešininkų. Pirmasis pasaulyje serijinis turboreaktyvinis sargybos naikintuvas Messerschmitt Me 262 pradėtas naudoti tik 1944 metų rugsėjo mėnesį kaip bombonešis Me 262A-2 „Sturmvogel“, nes Hitleris jame labiau norėjo matyti greitą bombonešį, o ne sargybos naikintuvą Me 262A-1a „Schwable“. Dėl sunkumų pramonėje po strateginių bombardavimų vokiečiams pavyko suformuoti tik kelias eskadriles. Prieš karo pabaigą naktinio sargybos naikintuvo ir žvalgybos versija Me 262B spėjo atlikti kelias misijas. Didžioji dalis technologinių sprendimų, kurie įdiegti į šį aparatą, buvo panaudota kuriant naujus lėktuvus laimėjusiose karą valstybėse. Pirmojo pasaulyje turboreaktyvinio bombonešio- žvalgybos lėktuvo Arado Ar 234B „Blitz“ pirmoji kovinė užduotis buvo 1944 metų liepos 20 dieną virš Prancūzijos siekiant nustatyti priešininkų pajėgų būklę. Ar 234 pradėtas naudoti bombardavimo misijoms tik 1945 metų vasario mėnesį. Kaip ir Me 262, Ar 234 ištiko tos pačios problemos, susijusios su sugriauta karine pramone.

Messerschmitt Me 163 “Komet”

Messerschmitt Me 163 “Komet”

   Messerschmitt Me 262

Messerschmitt Me 262

Arado Ar 234B „Blitz“

Arado Ar 234B „Blitz“

Švedų lengvojo bombonešio- žvalgybos lėktuvo SAAB 18 prototipas pirmą kartą pakilo 1942 metų birželio 19 dieną, tačiau Švedijos KOP Flygvapen naudoti SAAB 18A pradėjo tik nuo 1944 metų birželio. Modifikuotas SAAB 18B pradėtas naudoti kiek vėliau ir atliko bombonešio funkcijas, tada SAAB 18A palikta tik žvalgybos funkcija. Paskelbusi neutralitetą Švedija kare nedalyvavo, tačiau rūpinosi savo saugumu.

SAAB 18

SAAB 18

Už leidimą publikuoti šį straipsnį esu dėkingas modeliuok.lt svetainės savininkui Tomui Janulevičiui. Ačiū Jums.

Straipsnio autorius: Vaidas Mašidlauskas

Šaltinis: modeliuok.lt

Ir pabaigai liko paskutinė šio ilgo, ilgo straipsnio dalis, kurią Jūs išvysite kaip įmanoma greičiau. Sekite naujienas…

Viršelio nuotrauka paimta iš čia

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *