Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2014-02-15 | 0 komentarų

Kliperis

Kliperis

Ar girdėjote apie tokius laivus, kurie vadinami „kliperiais“? Prisipažinsiu, man tai irgi nebuvo žinoma, tad su malonumu puoliau skaityti ir dalintis su Jumis 🙂

Kliperiai – tai tobuliausia burlaivių idėjos išraiška. Kliperiai buvo paskutiniai buriniai laivai priešinęsi garlaivių epochos pradžiai. XIX amžiaus pradžioje, prieš užleisdami vietą garlaiviams, jie įrodė, kad buvo patys greičiausi, tobuliausi ir grakščiausi iš visų iki tol plaukiojusių laivų.

Garsioji kliperių genealogija prasidėjo nuo nedidelių Šiaurės Amerikos Rytų pakrantės žvejų ir pirklių burlaivių. Baltimorės laivadirbiai juos statė savitai, smarkiai užaštrindami ir išlenkdami forštevenį, o povadeniniai laivo daliai suteikdavo lašo formą. Jie buvo įsitikinę, kad tuo padidina savo laivų greitį. Ir tikrai tie vienastiebiai burlaiviai pralenkdavo netgi karines fregatas. Ne veltui jūrininkai pavadino juos kliperiais (iš senosios anglų kalbos „to clip“ – skrieti).

JAV Nepriklausomybės karas kliperiams buvo lemtingas: sumanių jūrininkų buriuojami kliperiai įrodė, kad galinga anglų linijinių laivų artilerija yra nieko verta prieš jų greitį. Kliperiais susidomėjo žymiausi laivų konstruktoriai ir sukonstravo pirmuosius okeaninius kliperius. Tradicinė korpuso forma ir penkiaaukštis fregatos takelažas išsyk išgarsino naujuosius burlaivius.

Kliperių kelias į šlovę buvo vingiuotas. Pradžioje jais plaukiojo vergų pirkliai ir prekeiviai opiumu. Ne iš meilės laivybai, o bandydami išsaugoti savo kailius, šie kaip išmanydami tobulino kliperių takelažą.

Baltimorietiškas kliperis Ana Mak Kim, pastatytas 1833m. Jis buvo „Rainbow“ prototipas

Baltimorietiškas kliperis Ana Mak Kim, pastatytas 1833m. Jis buvo „Rainbow“ prototipas

Vėliau amerikiečių inžinierius Dž. Grifitsas paruošė idealaus kliperio teoriją. Pagal ją buvo sukonstruotas ir 1845 metais Niujorko verfėse pastatytas kliperis „Rainbow“ (Vaivorykštė). Nuo kitų burlaivių jis skyrėsi žymiai ilgesniu korpusu, grakščiai išlenktu foršteveniu ir šeštuoju burių aukštu. „Ilgas, glotnus kaip ungurys“ – taip jį apibūdino laivybos istorikai. Kai kurių burių plotas buvo dar padidintas šoniniais lizeliais, „Rainbow“ pasiekė rekordinį (tuomet) 16 mazgų greitį. Įgulą džiugino puikus laivo stovumas, laivas klausė vairo, o nosis lengvai „lipo“ ant bangų.

Tolimesnį kliperių tobulinimą skatino aukso karštligės Kalifornijoje ir Australijoje, o labiausiai – anglų prekyba kiniška arbata. Gabenant arbatžoles, svarbiausia buvo greitis, nes nuo kelionės trukmės priklausė prekės kokybė, o be to, pirklys, pirmasis sezono metu gavęs arbatžolių galėjo tikėtis didžiausio pelno. Kliperiai greitai įsiviešpatavo trasoje Londonas – Honkongas – Londonas ir tarpusavyje pradėjo negailestingą konkurencinę kovą.

Lenktynės prasidėdavo nuo pat Temzės žiočių. Kelionėje į Rytus kapitonus vydavo baimė, jog pavėlavusiems nebeliks arbatžolių krovinio. Grįžtančius atgal, viliodavo Londono pirklių premija lenktynių nugalėtojui.

Arbatos kliperių regatos sukeldavo ant kojų visa Angliją. Apie lenktyniaujančius laivus rašydavo spauda, apsukrūs bukmekeriai pelnydavosi iš lažybų, kuris burlaivis pirmas įplauks į Temzę.

Šešiolikos ar septyniolikos mazgų greitis jau nieko nebestebino, nes laikraščiai rašė apie daugiau nei 20 mazgų greičio rekordus. Tiesa, tokį greitį kliperiai pasiekdavo tik atskirose trasos atkarpose kai pūsdavo palankūs vėjai. Vidutinis jų greitis buvo žymiai mažesnis – vos 6 su trupučiu mazgo, nes daug laiko burlaiviai sugaišdavo, aplenkdami Gerosios Vilties iškyšulį ir įveikdami štilio juostas ties ekvatoriumi.

Arbatinės regatos finišas ties Temzės žiotimis

Arbatinės regatos finišas ties Temzės žiotimis

Žinomiausias ir vienintelis iki mūsų dienų išlikęs kliperis yra anglų burlaivis pikantišku pavadinimu „Kati Sark“ („Cutty Sark“ – trumpi marškinukai). Apie tai, kaip atsirado šis vardas, pasakojama tokia istorija.

Anglų laivininkas Dž. Vilis užsakė kliperį, norėdamas pasiekti arbatos trasos greičio rekordą. Rekordinis kliperis būtų puikiausia laivininko reklama. Reklamos dėlei misteris Vilis sugalvojo ir laivo pavadinimą, paėmęs iš škotų poeto R. Bernso eilėraščio jo personažo – raganaitės Nen Trumpų Marškinukų vardą. Toks neįprastas vardas įstrigs kiekvienam! Tuo metu didžiuosius burlaivius puošdavo skulptūros po bugšpitru, tad laivininkas užsakė žinomam skulptoriui gražios jaunos moters skulptūrą.

Iš pradžių laivininkui nesisekė. Nesėkmės prasidėjo tuoj po to, kai 1869 metų rugpjūtį laivas buvo nuleistas į vandenį ir Vilis ėmė jį ruošti regatai. Svarbiausia – niekaip nesisekė rasti įgulos. Jūreiviai, apžiūrėję naujutėlaitį grąžų laivą, daugiau prie jo nebe grįždavo. Tik gerokai pasukęs galvą Vilis įminė mįslę: juk laivas pavadintas moters ir dar raganos vardu, tai koks gi jūreivis rizikuos plaukti tokiu laivu?! Norom nenorom Vilis atsisakė Nen vardo ir paliko „Kati Sark“.

Skulptūra puošusi „Kati Sark“ laivą

Skulptūra puošusi „Kati Sark“ laivą

„Kati Sark“ išgarsino ne skambus vardas, o – puikios techninės savybės. Jo nedidelis 64 metrų ilgio ir 10,9 metrų pločio korpusas turėjo tuomet nepaprastai galingą variklį: bendras 34 burių plotas sudarė trečdalį hektaro, plaukiant 16 mazgų greičiu, burių galingumas prilygo 4000 AJ galingumo vidaus degimo varikliui. Tad, nenuostabu, kad „Kati Sark“ puikiai pasirodė 1871 metais arbatos regatoje. 19 tūkstančių trasą iš Šanchajaus į Londoną ji įveikė per 110 dienų, aplenkusi 34 burlaivius. Tik savininko tai nepradžiugino, nes 1869 metais pasiektas aštuoniasdešimt devynių dienų rekordas liko nesumuštas. Nuotaiką galutinai sugadino regatoje dalyvavę garlaiviai. Naudodamiesi ką tik iškastu Sueco kanalu, tie neišvaizdūs lėtaeigiai laivai atpūškavo į Londoną, kelionėje užtrukę vos du mėnesius. Tai buvo tikras ženklas, kad burlaivių epocha baigiasi.

Dar keletą metų kliperiai varžėsi su garlaiviais, tačiau 1879 metais arbatos pargabenti išplaukė vien tik garlaiviai. Kliperiai persibazavo į Australijos trasą ir vežiojo vilną Anglijos gelumbės fabrikams.

Vilnos kliperių trasa buvo laikoma sunkiausia ir pavojingiausia pasaulyje. Burlaivių laukdavo „laivų kapinės“ prie Gerosios Vilties iškyšulio ir prie „griaudėjančios keturiasdešimtosios“ ties Australija. Laimingai perkopę audrų slenkstį tarp Atlanto ir Indijos vandenynų, jūrininkai galėjo žūti ir vėjuotose Australijos pakrantėse ties keturiasdešimtąją lygiagrete.

Toje sunkioje trasoje nė vienas burlaivis neprilygo eikliajai „Kati Sark“. Kiekvienais metais ji pirmoji įsukdavo į Temzę, keletu dienų ar savaičių pralenkusi savo bendrakelionius, o 1885 metais pasiekė absoliutų burlaivių rekordą – iš Sidnio iki pietinės Anglijos pakrantės atplaukė per šešiasdešimt septynias dienas, per parą įveikdama 363 jūrmyles. Iš džiaugsmo Dž. Vilis raganaitei Nen padovanojo auksinius „marškinėlius“ iš aukso folijos. „Kati Sark“ laikraštininkai titulavo Okeanų karaliene. Iki šiol jai tebepriklauso trasos Sidnis – Londonas burlaivių rekordas, kurį ji pasiekė 1887 metais regatoje, 24 000km kelią įveikusi per septyniasdešimt dienų.

Kliperių kapitonams vis sunkiau pavykdavo gauti krovinių iš Europos į Australiją. Ir toje trasoje ėmė įsigalėti garlaiviai. O kliperiai, užuot pelnę savininkams šlovę, ėmė nešti nuostolius. Parduodamo turto skelbimuose pasirodė dar taip neseniai garsėję kliperių pavadinimai. Vieni buvo paversti plaukiojančiais anglies sandėliais, kiti baigė dienas, plaukiodami ispanų ar portugalų kolonijų pakrantėse. Toks pat likimas ištiko ir „Kati Sark“. 1895 metais ją nusipirko portugalų laivininkystės firma ir, nepaisydama garsaus vardo, pavadino „Fereira“.

Žinomiausias ir vienintelis mūsų laikus pasiekęs kliperis „Kati Sark“ plaukiantis išskleistomis visomis burėmis

Žinomiausias ir vienintelis mūsų laikus pasiekęs kliperis „Kati Sark“ plaukiantis išskleistomis visomis burėmis

Už galimybė publikuoti šį straipsnį technikosistorija.lt svetainėje esu dėkingas Jūrų skautų konferencijos seniūnui Jurgiui Uleckui. Ačiū Jums.

Straipsnį parengė – Šarūnas BAKAS

Šaltinis – http://old.skautai.lt

Viršelio nuotrauka paimta iš čia

EnterNet.lt

Pasidalink su kitaisShare on Facebook3Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *