Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2014-03-01 | 0 komentarų

SSRS vikšriniai artilerijos vilkikai

SSRS vikšriniai artilerijos vilkikai

Esant begaliai straipsnių apie tarybinę karinę techniką, kažką naujo rasti yra gana sudėtinga, bet štai į lietuvių kalbą išverstų ar pačių tautiečių parašytų straipsnių – ne tiek ir daug. Bent iš dalies šią spragą pamėginsime užpildyti straipsniu apie „SSRS vikšrinius artilerijos vilkikus“, kuriame aptarsime tris įdomias mašinas.

Bet, juk reikia kažkaip įeiti į šią temą, o čia tenka pradėti nuo 1980 metų, kai tuometinė tarybinė armija buvo aprūpinta moderniausia, kaip tuo metu buvo skelbiama, vikšrine technika. Ji ne tik tempė įvairias priekabas, pabūklus, bet net transportuodavo ir raketinius ginklus. Kai kuriuose mašinų modeliuose buvo įmontuoti įvairūs įrengimai, kurių pagalba buvo šalinamos įvairios kliūtys kelyje, pavyzdžiui, nuvirtę medžiai, akmenys, taisomos duobės, kasamos tranšėjos ir t.t…

Visiems buvo aišku, kad šios karinės vikšrinės mašinos turėjo būti itin gero pravažumo, greitaeigės ir iš dalies ar tiesiogiai galinčios plaukti. Ypač šios mašinų savybės turėjo padėti miškinguose, pelkėtuose ar smėlėtuose vietovėse. Žinoma, tokios mašinos taip pat turėjo apsaugoti karius nuo kulkų ar skeveldrų, todėl buvo kuo įmanoma maksimaliai šarvuotos.

Visgi, pagal paskirtį, tuometinėje SSRS armijoje, karinės vikšrinės mašinos buvo skirstomos į: artilerijos vilkikus ir transporterius. Tiesa, buvo naudojami ir transporteriai-vilkikai. Tai gana plačios paskirties, labai universalaus naudojimo vikšrinės mašinos, kurios skirtos pervežti kroviniams ir priekaboms vilkti.

Vienas iš įdomesnių tuometinių vikšrinių vilkikų buvo sunkusis vilkikas AT-T, kuris buvo skirtas priekaboms vilkti. Bazinėje mašinoje taip pat buvo įrengiamas ir buldozerinis arba net rotorinis tranšėjų kasimo įtaisas. Sukurtas ant tanko T-54 važiuoklės, bandymuose pasirodė kaip itin galinga, judri ir lengvai valdoma mašina. Todėl nuo 1947 metais buvo pradėta gaminta masiškai (gaminta iki 1979 m.). Sunkiojo vilkiko kūrėjas buvo įvertintas ir prestižine Stalino premija (1948 m.). Kad premija buvo skirta ne veltui, byloja ir tas faktas, kad net ir šiandien šis AT-T tarnauja Rusijos kariuomenės daliniuose, o tolimame Sibire ar kituose Rusijos regionuose, jį mielai naudoja ir vietiniai geologai, dujų ar naftos bendrovės…

AT-T vikšrinės artilerijos vilkikas. Nuotrauka paimta iš čia: http://www.militaryimages.net/photopost/trucks/p37489-at-t-artillery-prime-mover.html

AT-T vikšrinės artilerijos vilkikas. Nuotrauka paimta iš čia: http://www.militaryimages.net/photopost/trucks/p37489-at-t-artillery-prime-mover.html

Visą šią 25 tonų mašiną išjudina A-40 l modelio, 415 AG, 1850 aps/m dyzelinis variklis. Paties dyzelinio variklio tepimo sistema buvo kombinuota, o aušinimo sistema – uždaro tipo, veikianti skysčiu. Radiatorius, kuris buvo įmontuotas vilkiko priekinėje dalyje buvo aušinamas dviejų ventiliatorių pučiamu oru. Beje, paties dyzelinio variklio paleidimo sistema buvo dvejopa: pagrindinė vedama starteriu, o atsarginė – suspaustu oru. Į variklį patenkantį orą valė du dviejų laipsnių filtrai. Pirmojo laipsnio filtras valydavo sausai, automatiškai pašalindamas stambias dulkes pro atidirbusių dujų išmetimo vamzdį. Tuo tarpu antro laipsnio filtras buvo inercinis-tepalinis. Jis susidėjo iš tepalo vonelės ir metalinių vielų kasetės, kuri buvo suvilgyta tepalu. Šie dviejų laipsnių filtrai turėjo užtikrinti, kad variklis gaus tinkamą oro bet kokiomis oro sąlygomis ir „neužsprings“ netinkamu metu.

Vilkikas galėjo pavilkti savo paties svorį – 25 tonas. Tuo tarpu sumontuotos gervės keliamoji galia buvo iki 5 tonų. Pats vilkiko rėmas suvirintas iš keturkampio profilio plieno. Kabina buvo dviejų durų, pasiskolinta, kaip sakoma, iš sunkvežimio ZIS-150, o svarbiausia plieninė ir su anga stogelyje ant kurios, reikalui esant, galėjo būti montuojamas kulkosvaidis. Pačioje kabinoje galėjo tilpti iki 4 žmonių, o kėbule – 16. Pats kėbulas – taip pat plieninis, su atidaromu užpakaliniu bortu, trimis išilginiais suolais ir nuimamu brezentiniu tentu.

t_at-t_2_

AT-T vikšrinio artilerijos vilkiko brėžinys. Nuotrauka paimta iš čia: http://fcdn.valka.cz/files/thumbs/t_at-t_2_.jpg

Penkių greičių dėžė leido išvystyti 35 km/h greitį. Vidutinis greitis su priekaba – 30 km/h. Pats mašinos valdymas vyko kabinoje ir ne vairo, kaip mums įprasta pagalba, o dviejų svirčių. Beje, idealiomis sąlygomis, sunkusis vilkikas AT-T galėjo nuvažiuoti apie 1,000-1,100 km. Tiesa, vilkiko apetitas irgi nemažas: 100 km vilkikas „suryja“ apie 140 litrų degalų.

Tuo tarpu vidutinis artilerijos vilkikas AT-C buvo skirtas artilerijos sistemoms vilkti. Tai dyzelinis, 15 tonų svorio, B-54T variklį (275 AG) turintis monstras. Variklio aušinimo sistema buvo uždaro tipo, veikianti skysčiu. Kaip ir praeitame modelyje, taip ir šitame, dyzelinis variklis galėjo būti paleistas starteriu arba suspaustu oru.

Vidutinis artilerijos vilkikas AT-C. Nuotrauka paimta iš čia: http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Artillery_tractor_AT-S.JPG

Vidutinis artilerijos vilkikas AT-C. Nuotrauka paimta iš čia: http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Artillery_tractor_AT-S.JPG

Šis vilkikas galėjo pavilkti 14 tonų svorį – faktiškai lygų savo paties svoriui. Tuo tarpu gervė, įmontuota vidurinėje dalyje bei varoma pavarų dėžės, kuri valdoma iš kabinos trimis svirtimis, galėjo pakelti iki 3 tonų svorį. Beje, labai įdomus buvo traukos-prikabinimo įtaisas, kuris turėjo dvipusę amortizacijos spyruoklę. Patogumo dėlei prikabintuvas galėjo išsikišti 150 mm ir pasisukti į dešinę bei kairę net 300.

Jėgos pavara – įmontuota vilkiko užpakalinėje dalyje, o kardaninė pavara pagrindinės sankabos sukimo momentą perduoda penkių laipsnių pavarų dėžei.

Važiuodamas 34 km/h greičiu be priekabos ir 22 km/h su priekaba, šis artilerijos vilkikas gali nuvažiuoti apie 300 km idealiomis sąlygomis.

Žvelgiant į AT-C vilkiko kabiną, tai ji – ketverių durų, septynių vietų, plieninė ir su anga stogelyje. Tuo tarpu kėbulo bortai yra metaliniai, grindys medinės, atidaromas užpakalinis bortas. Viduje būta dviejų išilginių atverčiamų suolų, o viršuje – nuimamas brezentinis tentas. Iš viso mašinoje galėjo tilpti 17 žmonių (7 – kabinoje, 10 – kėbule).

Paskutinis mūsų sąraše – vidutinio artilerijos vilkikas ATC-59, kurio istorija prasidėjo 1956 metais, kai TSRS konstruktoriai pradėjo kurti Objekt 650 vilkiką. Tuo pačiu metu, Lenkijoje, nepriklausoma komanda pradėjo darbus ties ACS vilkiko projektu. Galiausiai abu projektai pasiekė bandymų poligonus, kuriuose geriau pasirodė Objekt 650 projektas. Vėliau jis gavo ATC-59 pavadinimą.

Vidutinis artilerijos vilkikas ATC-59. Nuotrauka paimta iš čia: http://www.jedsite.info/tractors-alpha/alpha/ats-59_series/ats-59/ats59_002php.jpg

Vidutinis artilerijos vilkikas ATC-59. Nuotrauka paimta iš čia: http://www.jedsite.info/tractors-alpha/alpha/ats-59_series/ats-59/ats59_002php.jpg

Visą mašiną išjudindavo 12 cilindrų, V pavidalo dyzelinis A-650 (B-2 tipo), 300 AG  variklis su tiesioginiu įpurškimu. Kad variklis žiemą užsivežtų be jokių problemų, buvo sumontuota pašildymo sistema, kurios pagalba pašildomas variklis prieš paleidimą. Ypač įdomu, kad vilkikas turėjo net 7 kuro bakus. Vienas buvo sumontuotas dešinėje ir buvo 240 l talpos, o štai kairėje stovėjo net du 340 l talpos kuro bakai. Be šių vilkiko korpuse įmontuotų bakų, krovinių platformoje, po išilginiais suolais buvo įtaisyti ir keturi papildomi 60 l talpos bakai (paskaičiavus, gaunasi virš 1 tonos kuro). Visgi, su tiek kuro šis vilkikas idealiomis sąlygomis galėdavo nuvažiuoti apie 500 km. Maksimalus greitis be priekabos buvo apie 39 km/h. Tuo tarpu vidutinis greitis su priekaba nukrisdavo iki 25 km/h.

Vilkiko valdymas vėlgi, sukoncentruotas į dvi svirtis. Kai abi valdymo svirtys pradinėje padėtyje, vilkikas juda tiesiai įprastu režimu. Jas nustačius į vidurinę padėtį, vilkikas juda tiesiai, bet sulėtintai. Tai ypač patogu, kai važiuojama į neaukštas įkalnes. Tuo tarpu, kai valdymo svirtys patraukiamos į save iki galo, vilkikas stabdomas. Nustačius vieną svirtį į vidurinę padėtį, vienas vikšras pristabdomas ir vilkikas pasisuka. Vieną svirtį patraukus į save iki galo, vilkikas staigiai pasisuka spinduliu, lygiu tarpuvėžio pločiui.

55555

Vidutinis artilerijos vilkikas ATC-59. Nuotrauka paimta iš čia: http://en.wikipedia.org/wiki/File:ATS-59-batey-haosef.jpg

Kaip ir ankstesniuose modeliuose, taip ir šitame yra įrengta gervė, kuri randasi užpakalinėje dalyje. Ją suka dyzelinio variklio alkūninis velenas per frikcinę sankabą ir apsauginę movą. Beje, pati gervė yra valdoma iš kabinos viena svirtimi. Valdymą taip pat pagerina garso ir šviesos signalizacija.

Įdomus ir stabdymo mechanizmas, kuris sudarytas iš dviejų sekcijų. Taip padaryta todėl, kad vilkikas ir priekaba būtų stabdomi vienu metu. Tuo tarpu, kad priekaba, važiuojant į nuokalnę, nesukeltų pavojaus, buvo atjungiamos stovėjimo stabdžio pavaros pneumokameros. Tada priekaba stabdoma kojiniu pedalu, o vilkikas – valdymo svirtimis.

Pats vilkiko rėmas yra padarytas iš keturkampio profilio plieno, kuris ištisai suvirintas bei turi priekinę dalį, bortus, užpakalinę dalį ir dugninę.

Kabina yra automobilinio tipo, dviejų vietų, metalinė bei, kaip jau įprasta, su anga stoge. Sverdamas 16 tonų, patysdamas 14 tonų priekabą ir pakeldamas 3 tonas, vilkikas su savimi taip pat gali gabentis 2 žmones kabinoje ir 14 kėbule, kurie susėda dviejuose išilginiuose suoluose. Kad kariai apsisaugotų nuo netinkamų oro sąlygų, viršus apdengtas nuimamu tentu.

Šaltiniai:

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0%A2-%D0%A2

http://forum.valka.cz/ftopic19950.html

http://www.jedsite.info/tractors-alpha/alpha/ats-59_series/ats59-series.html

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0%A2%D0%A1-59%D0%93

Traktorius. Kaunas. „Šviesa“, 1981 m.

Viršelio nuotrauka paimta iš čia

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *