Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2014-04-21 | 0 komentarų

Mir kosminė stotis (I dalis)

Mir kosminė stotis (I dalis)

Sveiki mielieji, šį kartą keliamės į kosmosą, o čia susipažinkime su vienu iš žmonijos kūriniu – kosmine stotimi „Mir“, kuri 2001 m. kovo 23 d., buvo išvesta iš savo orbitos į Žemės atmosferą, kur krisdama sudegė taip baigdama savo tarnybą. Pažintį su šia stotimi pradėsime nuo to, kad orbitinės stoties projekto idėja užsimezgė 1976 metais, kuomet TSRS raketų-kosminė korporacija „Energija“ išleido techninį pasiūlymą sukurti ilgalaikę orbitinę stotį. 1978 m. rugpjūtį buvo pateiktas naujos kosminės stoties projektinis eskizas, o 1979 m. vasarį pradėti naujos kartos orbitinės stoties bazinio bloko, valdymo ir mokslinių įrengimų gamybos darbai. Tačiau 1984 metų pradžioje visi resursai buvo perkelti į programą „Buranas“ ir darbai su orbitine stotimi praktiškai buvo įšaldyti. Tik įsikišus TSKP CK sekretoriui G. Romanovui buvo pateikta užduotis orbitinės stoties darbui pabaigti iki 27-ojo TSKP suvažiavimo. Galiausiai į orbitą buvo paleistas bazinis stoties modelis….

Bazinis blokas

Bazinis blokas 17KC Nr.12701 skirtas ekipažo iki 6 kosmonautų pastoviam gyvenimui ir jo mokslinei – eksperimentinei veiklai. Iš bazinio bloko buvo valdomas viso orbitinio komplekso, kurio konfiguracija keitėsi, darbas.

Pagrindinės bazinio bloko funkcijos:

* ekipažo darbo ir poilsio sąlygų sudarymas;

* orbitinio komplekso visų pagrindinių funkcijų valdymas;

* orbitinio komplekso aprūpinimas elektros energija;

* radijo ryšys, telemetrijos informacijos, televizijos vaizdų perdavimas, komandų (vadovaujamos informacijos) priėmimas;

* orbitinio komplekso orientacijos valdymas ir skrydžio orbitos korekcija;

* modulių ir transportinių laivų galimybės priartėti ir susijungti užtikrinimas;

* nustatyto temperatūros, drėgnumo rėžimo, reikalingo kosmonautų darbui, stoties konstrukcijos elementų ir įrengimų ekspluatacijai, palaikymas stoties gyvenamojoje erdvėje;

* kosmonautų išėjimo į atvirą kosminę erdvę sąlygų sudarymas;

* mokslinių, taikomųjų tyrimų ir eksperimentų atlikimas panaudojant atgabentą tikslinę tiems eksperimentams atlikti aparatūrą.

Pagrindinis komplekso „Mir“ projektuotojas – mokslinis gamybinis susivienijimas „Energija“, bazinio bloko ir modulių projektuotojas – konstravimo biuras „Saliut“, bazinio bloko ir modulių pagrindiniai gamintojai – M. V. Chruničevo vardo Mašinų statybos gamykla ir Eksperimentinės mašinų statybos gamykla. Bazinio bloko masė starto metu –  20900 kg. Korpuso ilgis –  13,13 m. Didžiausias skersmuo –  4,35 m.

Hermetiškų skyrių tūris –  90 kubinių metrų, laisvasis tūris –  76 kubiniai metrai.Bazinis blokas konstrukcijos požiūriu buvo sudarytas iš keturių skyrių: trijų hermetiškų – perėjimų skyriaus, darbo skyriaus ir perėjimų kameros ir nehermetiško agregatų skyriaus.

Perėjimų skyrius skirtas keturių tikslinių modulių prijungimui ir perėjimams į juos ekipažo narių. Perėjimų skyrius galėjo būti panaudotas ir kaip šliuzinė kamera išeinant į atvirąjį kosmosą. Perėjimų skyriuje buvo sumontuotas jo išhermetinimo ventilis. Dažniausiai būdavo išhermetinamas tik perėjimų skyrius. Perėjimų skyriaus ilgis –  2,78 m, hermetiškas tūris –  6,85 kubinio metro. Perėjimų skyriaus sferinėje dalyje buvo sumontuoti 5 pasyvūs susijunfimo įrenginiai (vienas ašinis ir keturi šoniniai). Ašinis ir vienas šoninis susijungimo įrenginys turėjo priėmimo kūgius, kiti trys šoniniai susijungimo įrenginiai –  dangtelius. Transportiniai laivai ir moduliai privalėjo susijungti su ašiniu susijungimo įrenginiu. Modulių perkėlimui į šoninius susijungimo mazgus (įrenginius) perėjimų skyriaus išorėje buvo sumontuoti du lizdai automatinio modulių perjungimo manipuliatoriui. Perėjimų skyriaus išorėje buvo sumontuoti kronšteinai, ant kurių tvirtinosi laikikliai įsitverti rankomis, automatinio suartėjimo ir susijungimo sistemos „Kurs“ („Курс“) antenos, susijungimo taikiniai, televizijos kamera, borto šviesos. Skyriaus išorė buvo uždengta ekrano vakuumine šilumine izoliacija. Perėjimų skyrius turėjo 4 iliuminatorius.

Darbo skyrius

Jame išdėstyta pagrindinė dalis bazinio bloko borto sistemų ir įrengimų, kurie skirti ekipažo gyvenimui ir darbui. Darbo skyriaus bendrasis ilgis –  7,7 m, didžiausias skersmuo –  4,15 m, hermetiškas tūris –  75,0 kubinių metrų. Interjero panelės atskiria gyvenamąją zoną nuo prietaisų ir taip pat nuo darbo skyriaus korpuso. Darbo skyriuje buvo 9 iliuminatoriai, vienas kurių (Nr. 9) turėjo 50 cm skersmenį. Du iliuminatoriai buvo individualiose kajutėse, esančiose kairiojo ir dešiniojo borto pusėse.
Darbo skyrius sąlyginai buvo suskirstytas į dvi zonas (dalis): mažojo skersmens ir didžiojo skersmens. Darbo skyriaus mažojo skersmens zonoje buvo centrinis kosminės stoties valdymo postas „Plutonas“ („Плутон“). Čia buvo numatyta vieta sumontuoti teleoperatorinio valdymo režimo aparatūrą. Darbo skyriaus didžiojo skersmens zonoje buvo sumontuotos dvi personalinės kajutės (kiekvienos tūris 1,2 kubinio metro), sanitarinis skyrius (tūris 1,2 kubinio metro) su praustuvu ir assenizacijos įrenginiu. Darbo skyriaus didžiojo skersmens zonoje buvo virtuvė su šaldytuvu – šaldikliu, darbo stalas su fiksacijos priemonėmis ir maisto pašildymo priemonėmis, vandens laikymo (50 l) talpa ir jo išdavimo (dozavimo) blokas, fizinių pratimų treniruokliai (veloergometras ir bėgimo takelis), kūno masės nustatymo nesvarumo sąlygomis įrenginys. Darbo skyriaus didelio skersmens grindyse buvo šliuzinė kamera konteineriams su atliekomis pašalinti ir mažiems kosminiams aparatams paleisti į kosminę erdvę.

Darbo skyriaus mažojo skersmens zonos (dalies) abiejuose šonuose ir viršuje buvo trys nišos, kuriose buvo sumontuotos saulės baterijų jungtys. Ant šoninių jungčių pritvirtintos dvi pagrindinės saulės baterijų plokštėskurių išskleistų galai vienas nuo kito nutolę 29,73 m. Šių baterijų bendras plotas 76 kvadratiniai metrai. Ant viršutinės jungties skrendant kosmose buvo sumontuota atgabenta trečioji saulės elementų baterija. Ji buvo išskleista. Išskleistos ilgis 10,6 m. Dviejų pagrindinių ir sumontuotosios saulės elementų baterijos didžiausia bendra galia –  12 kWt. Ant darbo skyriaus cilindrinių dalių buvo sumontuoti radiatoriai, kurie taip pat atliko ir priešmeteoritinių ekranų funkciją. Ant darbo skyriaus viršutinio paviršiaus sumontuoti laikikliai (turėklai) įsitverti rankomis, kai dirbama atviroje kosminėje erdvėje. Be to darbo skyriaus mažojo skersmens išorėje buvo sumontuoti judėjimo (skriejimo) valdymo sistemos orientacijos davikliai pagal Saulę ir Žemę, saulės baterijų orientacijos davikliai, astroblokai, radiotechninės sistemos antenos. Saulės baterijų plokščių galuose buvo sumontuotos sistemos „Kurs“ („Курс“) antenos, valdymo ir ryšio sistemos, televizijos antena, borto žiburiai. Iš išorės darbo skyriaus korpusas buvo uždengtas ekrano – vakuumine šilumine izoliacija.

Perėjimų kamera buvo skirta susijungimams su kosminiais laivais ir moduliu 37КЭ. Perėjimų kameros skersmuo 2,0 m, ilgis 2,34 m. Perėjimų kamera turėjo vieną pasyvųjį susijungimo įrenginį su vidinio perėjimo tuneliu. Pasyvusis susijungimo įrenginys išsidėstęs palei išilginę bazinio bloko ašį. Išorės stebėjimui perėjimų kameroje buvo 1 iliuminatorius, o jos išorėje buvo pritvirtinta telekamera.

Agregatų skyrius turėjo cilindro, kurio didžiausias skersmuo 4,15 m, formą. Agregatų skyrius iš visų pusių apjuosė perėjimų kamerą. Agregatų skyriaus paskirtis – išdėstyti jungtinio variklių įrenginio agregatus. Jungtinis variklių įrenginys turėjo du koreguojamuosius variklius, kurių kikvieno trauka po 315 kgs ir 32 orientacijos, pagal skersinę, išilginę ir statmenąją ašis masės centro atžvilgiu, variklius, kurių kiekvieno trauka po 13,3 kgs. Orientacijos varikliai buvo sugrupuoti į 4 blokus po 8 variklius kiekviename bloke. Jungtinis variklių įrenginys turėjo 4 bakus (talpino iki 558 kg azoto tetraoksido (oksidatorius) ir 302 kg nesimetrinio dimetilgidrazino (degalai)); turėjo 8 suspausto azoto balionus (užpildyto azoto masė 37 kg). Bazinio bloko jungtinio variklių įrenginio bakai kuru buvo užpildomi iš kosminių laivų „Progress“ rezervuarų. Kosminiai9 laivai „Progress“ galėjo jungtis tiek prie agregatų skyriaus, tiek prie perėjimų skyriaus ašinio susijungimo įrenginio.
Iš išorės ant galinio agregatų skyriaus španto buvo pritvirtinta štanga su sistemos „Antares“ („Антарес“) antena. Be to ant agregatų skyriaus korpuso stovėjo sistemos „Kurs“ („Курс“), valdymo ir ryšio radiotechninės sistemos, televizinės sistemos, telefoninio – telegrafinio ryšio, orbitos radiokontrolės aparatūros antenos. Ant agregatų skyriaus buvo pritvirtinti orientacijos pagal Saulę davikliai ir saulės baterijų orientacijos davikliai, borto šviesos, rankenos įsitverti rankomis dirbant atvirame kosmose.

Starto metu bazinio bloko perėjimų skyrius ir darbo skyriaus mažojo skersmens dalis su sudėtomis saulės elementų baterijomis buvo uždengti raketos-nešėjos naudingojo krovinio apvalkalu. Ant dviejų tvirtinimo kronšteinų kairiajame ir dešiniajame bazinio bloko borte, prie kurių buvo pritvirtintas apsauginis apvalkalas, vėliau buvo sumontuotos teleskopinės krovinių kilnojimo strėlės.

Bazinis blokas

Bazinis blokas

1. Kosminis laivas „Sojuz TM“;
2. Sistemos „Kurs“ („Курс“) antena;
3. Modulyje „KVANT“ atgabenta ir antrosios pagrindinės ekspedicijos kosmonautų Romanenko ir Laveykin sumontuota trečioji pagrindinė saulės elementų baterija;
4. Trečiosios pagrindinės saulės elementų baterijos jungtis (pritvirtinimo įrenginys);
5. Darbo skyriaus mažasis skersmuo;
6. Kūno masės matavimo įrenginys;
7. Veloergometras;
8. Darbo stalas;
9. Personalinė kosmonauto kajutė;
10. Pagrindinė (dešinė) saulės elementų baterija;
11. Darbo skyriaus didysis skersmuo;
12. Sistemos „Igla“ („Игла“) antena;
13. Didelio kryptingumo antenos montavimo įrenginys;
14. Sanitarinis skyrius;
15. Perėjimų kamera;
16. Ašinis susijungimo mazgas (įrenginys);
17. Jungtinės variklių sistemos skrydžio korekcijos variklis;
18. Agregatų skyrius;
19. Orientacijos variklių blokas;
20. Jungtinės variklių sistemos skrydžio korekcijos variklis;
21. Bėgantis takelis;
22. Personalinės kajutės;
23. Didysis iliuminatorius Nr. 9;
24. Pagrindinė (kairė) saulės elementų baterija;
25. Pagrindinės saulės elementų baterijos jungtis (tvirtinimo įrenginys);
26. Centrinis valdymo pultas;
28. Šoniniai susijungimo mazgai (įrenginiai);
29. Modulių perkėlimo (perstatymo) manipuliatoriaus tvirtinimo lizdas.

MIRprotonlaunch MIRcoreblockprotoncol soyuz-t-15_mir 1986 corp central Mir bazinis blokas

Šaltinis: www.astronautika.lt (publikuota gavus autorių sutikimą).

Viršelio nuotrauka paimta iš http://upload.wikimedia.org

Pasidalink su kitaisShare on Facebook1Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *