Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2014-12-04 | 0 komentarų

Šis tas iš artilerijos

Šis tas iš artilerijos

Gana neįprastas straipsnis tiesiai iš 1924 metų. Nenustebkite, kad rašymo stilius šiek tiek skiriasi nuo mūsų dienų 🙂

Prancūzijoje, Amerikoje ir Anglijoje

Pasaulio karo pradžioje Santarvė į artilerijos kokybę maža težiūrėjo, bet vokiečiai gerai buvo prisirengę karui, artileriją. Prancūzai 1914 met., palyginant su vokiečiais, patrankų turėjo visai maža — tik 308 sunkiąsias patrankas, kada vokiečiai turėjo 6000 sunkių patrankų. Vokiečiai mokėjo iš pradžių patrankomis tinkamai ir karą vesti. Tankia ugnim apšaudę, su pėstininkais ir raitininkais puldavo prancūzų apkasus darydami prancūzams didelių nuostolių. Todėl prancūzai, matydami artilerijos reikšmę, jau nuo karo pradžios iki 1915 metų kariuomenėje organizavo arti 272 baterijų, bet dar kariuomenės vadas pareikalavo 500 baterijų. Iki 1916 m. pavasario prancūzai norėjo maždaug kariuomenėn įvesti šį skaičių:

4500 patrankų, 75 m.m.; 2500 sunk. lauko patrankų, nuo 105 m.m-; 2400 didžiųjų patrankų pėstininkams; 1900 sunkiųjų didžiojo kalibro patrankų; 60 didžiųjų patrankų jūroms; 1200 didžiųjų patrankų kasimams, 58 ir 150 m.rn.; 350 didžiojo kalibro mortyrų kasimams, 240 m.m.

Bet šio skaičiaus prancūzai pagaliau negalėjo įvesti, nes patrankų medžiaga tik pamažu rengėsi, be to, daug medžiagos žuvo Verdene.

1916 metais gegužės mėn. prancūzų vyriausias štabas išdirbo planą, kuriuo turėjo aukščiau nurodytą patrankų skaičių dar padidinti;

960 didž. patrankom, 105 m.rn.; 2160 trumpom patrankom 155 m.rn,; 1440 ilgom patrankom, 155 m.m.; 320 greit šaud. mortyrom 220 m.rn. ir dar 80 greit šaud. mortyrų, 280 m., kas sudarė 4960 patrankų.

1917 metais prancūzai taip įvedė, kad išleido 5.100000 šovinių, kada 1915 metais tik 1.700-000 šovinių, todėl matom, kuo toliau karas tęsės, tuo labiau prancūzai rūpinosi artilerija.

Prancūzai ne tik didino šaunamų pabūklų skaičių, bet žiūrėjo, kad šie pabūklai butų žinovų rankose. Iki 1916 metų gyvavo tik, „Taryba technikos dalykams spręsti”, kuri mažai { artilerijos kokybę ir kiekybę težiūrėjo, o nagrinėjo mažus technikos dalykus, kaip šautuvų, kulkosvaidžių karui parinkimą, tinkamumą ir t. t. 1916 met. prancūzai tiesiai vokiečių pavyzdžio verčiami turėjo steigti tokią įstaigą, kuri specialiai rūpintųsi suteikti karininkams artilerijos žinių. įstaigą pavadino — „centras su artilerija susipažinti”. Čia artilerijos karininkus ne vien tik su artilerija supažindindavo, bet jie turėjo ją kuo smulkiausiai ir išmokti, kaip kovos lauke geriau vartoti, t y. taktiškai ir techniškai.

Jau 1918 met. sausio mėn. 1 d. prancūzai turėjo 782 baterijas ir dėjo pastangas iki lapkričio mėnesio padidinti dar 538 baterijomis, iš kurių 306 automobilių baterijos.

Todėl nenpostabu, jog prancūzai per Didįjį karą išleido karo technikos reikalams, kaip paduoda Latvių „Art. Apsk.u, 140 milijardų frankų: karo medžiagai prirengti — 25 mlijardai; didžiosioms patrankoms įtaisyti — 2 milijard.; pėstininkus ginklais aprūpinti —4 milijard.; pionieriams ir orlaivių reikalams 17 milijard.; vežimams, geležinkeliams ir chemijos medžiagai — 12 milijard.; kariuomenei laikyti — 50 milijard. ir civiliams laikyti — 30 milijardų.

Matom, jog daugiausia pinigų išleista technikos srity — tai medžiagos gaminimui, kas pilnai suprantama, nes vieni prancūzai iššaudė arti 300 milijonų artilerijos šovinių, 6 milijonų tonų viso svarumo.

Statistikos žiniomis išaiškinta, kad nuo artilerijos šovinių sprogimo nuo 55 % iki 77% sužeidimų, ypatingai iš prancūzų patrankų 75 m.rn. Todėl prancūzų artilerijos žinovai yra nusistatę ateity tik proteguoti patrankas 75 m.rn., kaip geriausias ir tikslesnes karo metu naudotis. Ateity visas šias patrankas mano automobiliuos įtaisyti, kad tuo būdu jos būtų greitai perkeliamos ir pervežamos, nes prancūzų keliai tai leidžia įvykdyti.

Iš prancūzų artilerijos datbo pasauliniam kare ir jos augimo aišku, jog kare artilerija labai daug reiškia ir bus ten karo laimėjimas, kur geriausiai ji pastatyta ir ištobulinta.

Visos dabartinės valstybės deda daug pastangų artilerijai ištobulinti ir daugiausia kariuomenėje išplėsti. Amerikoje eina bandymai, kokias patrankas geriau kariuomenėj įvesti, ištirta, jog patogiausios patrankos esą 37 m-m. ir 75 m.m.

Patranka 37 m.rn. turinti tųtos ilgumo 39,5, svoris 34 klg.t patrankos 37 m.rn. šovinio svoris 0,59 klg., sprogstamosios dėžės svoris 90,7 gr., lafeto ilgumas 3,55 mtr., lafeto aukštumas 65,4 cm-, lafeto platumas 66,4 cm, visos sistemos svoris 136,78 klg.; 77 m.rn. tūtos svoris—34 klg,, 77 m«m. šovinio svoris 5,98 klg., 77 mum. sprogstamos dėžės svoris 317 gr„ tolis 539 — 1691 m.

Visas įtaisymas panašus į 37 m.rn, Pėstininkuose įvestos lengvosios patrankos, kurių dalis pėstininkai lengvai gali nešioti ir jos taip sutvertos, kad gali lengvai ir greitai išardyti ir vėl šaudymui pastatyti.

Anglija savo artilerija taifgi susirūpinusi. Ji praėjusiais 1923 m. darė artilerijos karininkų gabumų bandymus, lenktynėse kiek yra karininkai išsilavinę ir supratę savo pareigas.

Patrankų bandymas buvo šauti nuo kraštų į jūres tam tyčia įrengtus pluoštus, kuriuos vilko buksieriai. Jie turėjo tuos pluoštus naktes metu uostan įtraukti, o artilerija jų neįleisti. Baterijų viršininkams reikėjo išskaičiuoti barometro skaičiai, vėjo greitumai, buksierio greitumas, kas sudarė gana sunkų uždavinį.

Dauguma patrankų 6 colių, tolumas nuo 1400 iki 1000 jardų.

Šaudė labai tankiai, nes viena baterija, Sheerness, per 40 sekundų iššovė 11 šovinių, kitos bemaž tiek pat iššovė.

Galų gale pasirodė, kad iš visų baterijų geriausios buvo keturios Portsmuto,Sirnio, Ipsvičio ir Portlendo, kurios ir gavo dovanas.

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, 1924 m. Nr. 28, p. 2-3.

Autorius: A. Dilys

Viršelio nuotrauka paimta iš http://lt.wikipedia.org

Pasidalink su kitaisShare on Facebook2Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *