Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2014-12-18 | 1 komentaras

Konkursinis straipsnis: „Kübelwagen, Schwimmwagen – kariniai VW vabalo broliai“

Konkursinis straipsnis: „Kübelwagen, Schwimmwagen – kariniai VW vabalo broliai“

Technikai, pristatau Jums antrąjį konkursinį straipsnį „Kübelwagen, Schwimmwagen – kariniai VW vabalo broliai“, kurį mums atsiuntė technikai neabejingas – Povilas Mažeika. Ačiū Jums!

Kviečiu skaityti, vertinti ir nepatingėti pasidalinti savo įžvalgomis. Nuo 2014.12.21 – 2014.12.23 d., vyks balsavimas, kurio metu tik Jūs – skaitytojai spręsite, kuris autorius bei jo straipsnis yra kiečiausias ir kuris vertas prizo – 50 lt vertės dovanų čekio knygai!

Volkswagen istorija yra ilga ir įdomi. Technikos istorijos mėgėjai ir šiame puslapyje galėjo susipažinti su šio automobilių gamintojo istorija, legendiniu ir vienu svarbiausių XX a. automobilių Volkswagen „vabalu“, o ir gatvėse VW logotipas yra dažnas ir lengvai atpažįstamas. Tačiau šis straipsnis ne apie tai. Čia nekalbama apie kompanijos istoriją, kuriai pradžią davė pats Adolfas Hitleris, nepasakojama apie ryškų „vabalo“ pėdsaką automobilių ir hipių kultūrose. Tai – straipsnis apie mažiau žinomus VW istorijos puslapius – dalyvavimą Antrajame Pasauliniame kare. Taigi pirmiausia bus aprašytas visureigis Kübelwagen, po to plaukiantis jo brolis Schwimmwagen ir keletas kitų karinių „vabalo“ versijų.

Karinis „kibiras“ – Kübelwagen

Jei karo istorijos mėgėjams reikėtų įvardinti geriausius Antrojo Pasaulinio karo visureigius, šalia legendinio Willys MB neabejotinai atsidurtų ir kuklusis Kübelwagen. Šis vardas reiškia „kibiras“, tačiau jis automobiliui prilipo ne dėl paprasto kėbulo, o dėl naudotų sėdynių – žodis Kübelwagen atsirado sutrumpinus žodį „Kübelsitzwagen“. Dažnai visureigis vadintas tiesiog Kübel. Dėl savo paprastų konstrukcinių sprendimų šis volkswagenas buvo itin patikimas ir sėkmingai pasirodė visuose frontuose, tačiau jo giminystės ryšiai su vabalu nėra plačiai žinomi. Kartu šis visureigis yra ir Vokswagen markės pradžios istorijos dalis, nes buvo gaminamas dar prieš išpopuliarėjant vabalui ir dėl to dabar yra noriai graibstomas kolekcionierių.

Karinio Volkswagen automobilio idėja buvo keliama dar nepradėjus masinės Käfer, geriau žinomo „vabalo“ gamybos. Apie tokią galimybę buvo diskutuojama dar 1934 m. balandį, kuomet Porsche firmos ir Reicho kanceliarijos posėdyje buvo keliama karinio visureigio, galinčio vežti tris karius, kulkosvaidį ir amuniciją, idėja. Iš karto sumanymu nebuvo susižavėta, tačiau VW kompanijai ir pirmiesiems Käfer bandymams vadovavęs SS karininkas Albertas Lieseas idėją atgaivino 1938 m. pradžioje, kuomet nurodė suformuluoti reikalavimus tokiam visureigiui. Šie reikalavimai tapo dideliu galvosūkiu Porsche inžinieriams.

vw1

Kovai Europoje skirtas Kübelwagen. Pravažumas padėdavo įveikti pažliugusius kelius ir bekelę, patikimas ir paprastas variklis iškęsdavo ir ekstremalias sąlygas, o paprastas remontas per daug neapsunkindavo mechanikų darbo. Savo gebėjimus Kübelwagen teko įrodyti ir žiemos sąlygomis.

Buvo norima, kad visureigiu galėtų važiuoti keturi kariai su visa ekipiruote, o pats automobilis pasižymėtų geromis bekelės įveikimo charakteristikomis. Tai reiškė, kad automobilis turi būti lengvas, pakrautas neviršyti 950 kg. svorio (tai yra 150 kg. mažiau nei civilinis modelis), o tai, turint omenyje, kad keturi kariai su ekipiruote sveria apie 400 kg., tiek pat sveria ir automobilio bazė, atrodė neįveikiamas uždavinys. Pagal tokį skaičiavimą automobilio kėbulas galėjo sverti vos 150 kg., kai įprastai tokio dydžio mašinų kėbulai svėrė apie 350 kg. Visgi numatytą svorį Porsche pavyko pasiekti bendradarbiaujant su Trutz kompanija, kuri jau anksčiau eksperimentavo su lengvų kėbulų gamyba Vermachto mašinoms. Rezultatas buvo pasiektas naudojant paprastą, tiesią skardą, atsisakius metalinio stogo ar stiliaus elementų. Nors ankstyvieji prototipai dar turėjo panašumų su civiliniu Käfer, galiausiai visureigis įgavo kampuotą dėžės formą, turėjusią padėti mašiną gaminti kiek įmanoma pigiau ir paprasčiau. Bandymai prasidėjo 1938 m. lapkritį, tačiau, nors jie buvo labai sėkmingi ir 1939 m. Vienos automobilių parodoje karinis volkswagenas buvo pristatytas visuomenei, kariuomenė pageidavo pagerinti visureigio pravažumą. Turint omenyje, kad automobilis buvo varomas dviem ratais, jis ir taip buvo gana geras, tačiau atlikus pakeitimus – perkėlus varančiąją ašį aukščiau ir taip padidinus prošvaistą, pakoregavus pavarų dėžę, įdiegus naujesnę 1,0 l. variklio versiją – visureigis bekelėje tapo dar pranašesnis. Taip Type 82 arba tiesiog Kübelwagen perėjo į masinės gamybos stadiją, o 1940 m. jų buvo pagaminta jau 1000. Keletas jų išvydo kovas Prancūzijoje, tačiau masiškai šie visureigiai pradėti naudoti tik kare Šiaurės Afrikoje.

Buvo gaminamos kelios Kübelwagen versijos: keturviečiai karių ar žvalgybos automobiliai, trivietis lengvasis radio automobilis, dvivietė sužeistųjų evakuacijos mašina. Vėliau, 1943 m. buvo gaminama ir 1,1 l. variklį turinti keturiais ratais varoma visureigio versija. Buvo ir nemažai prototipų, skirtų eksperimentuoti tiek su varikliu (buvo išbandomas mechaninis arba turbokompresorius), tiek su važiuokle (buvo pagamintas ir šešis ratus turintis prototipas), tiek su kuru (išbandyti dyzeliną, dujas, elektrą ar netgi malkas naudojantys varikliai). Iš viso buvo pagaminti apie 55 000 Kübelwagen visureigių, kurie pateko į skirtingus dalinius, frontus ir susidurdavo su skirtingomis gamtinėmis kliūtimis.

Dykumai skirtas Kübelwagen. Nors dabar yra noriai graibstomas kolekcionierių, panašus visureigis Volkswagen 181 vis dar yra gana pigus. Tačiau tik originalus Kübelwagen mena Volkswagen kompanijos pradžią ir Antrąjį Pasaulinį karą.

Dykumai skirtas Kübelwagen. Nors dabar yra noriai graibstomas kolekcionierių, panašus visureigis Volkswagen 181 vis dar yra gana pigus. Tačiau tik originalus Kübelwagen mena Volkswagen kompanijos pradžią ir Antrąjį Pasaulinį karą.

Šiais laikais įprasta, kad kariniai visureigiai turi didelius variklius. Kübelwagen visureigiai turėjo vos 1,0 ar 1,1 l. 23,5-25 AG variklius, tačiau jų pakako tokio mažo svorio automobiliams. Šie oru aušinami varikliai buvo itin patikimi: jie įrodė savo pranašumus tiek dulkėtame dykumos karštyje, tiek drėgname, šaltame ir purviname Sovietų sąjungos klimate. Ir šis variklis, nors ir buvo kurtas turint omenyje nedidelę automobilio kainą, nebuvo primityvus. Jame netgi buvo sumontuota iki tol tik sportiniuose automobiliuose naudota tepalo aušinimo sistema. Pati bazė ir važiuoklė buvo gana nesudėtingos – kėbulas buvo montuojamas ant plieninių grindų, sumontuotų ant plieninio vamzdžio, prasiskiriančio gale varikliui ir kitiems mechaniniams mazgams įrengti. Automobilis turėjo nepriklausomą pakabą, keturių pavarų transmisiją ir mechaninius stabdžius. Degalų bakas buvo įrengtas priekyje, priešais keleivio sėdynę, taip efektyviai išnaudojant laisvą vietą priekyje ir pagerinant svorio pasiskirstymą. Techniniai sprendimai, turėję padaryti Kübelwagen paprastą, patikimą ir pigų, netrukdė pakankamai geroms visureigio pravažumo savybėms. Maksimalus Kübelwagen greitis buvo 80 km/h – nors dabar tai atrodo nepakenčiamai lėtai, tuometiniais mąstais toks greitis automobiliams buvo normalus, ypač turint omenyje, kad tai – bekelei skirtas visureigis. Geras pravažumo charakteristikas suteikė 280 mm. prošvaista, 600 įvažos kampas priekyje ir 380 gale, bei labai mažas svoris – dažniausiai naudotos versijos svėrė 700-750 kg., o tai suteikė ne tik galimybę įveikti smėlio kopas Afrikoje, sniegą ir purvą Europoje, bet ir gelbėjo gyvybes. Pats feldmaršalas Erwinas Rommelis F. Porsche teigė, kad būtent savo Kübelwagen yra skolingas už gyvybę, nes jam teko įvažiuoti į minų lauką, tačiau volkswagenas buvo per lengvas, kad detonuotų minas ir niekas nenukentėjo. Tokia sėkmė nenusišypsojo daug sunkesniam Horch visureigiui, sekusiam iš paskos. Prie gero pravažumo prisidėjo ir riboto praslydimo diferencialas, gana aukšta važiuoklė. Dykumoms skirtoms versijoms padėjo ir platesnės padangos, kurios ne taip lengvai grimzdo į smėlį. Kübelwagen visureigis galėjo įveikti ir iki 45 cm. gylio brastą, tačiau su vandens kliūtimis geriau susitvarkydavo kitas volkswagenas – Schwimmwagen.

Taigi, gamintas su vieninteliu tikslu – būti pigiam, Käfer suteikė puikų pagrindą Kübelwagen visureigiui. Būdamas nesudėtingas ir pigus gaminti, kartu jis buvo ir itin patikima kariuomenės transporto priemonė, kurią kariai labai mėgo. Šiandien Kübelwagen automobilius savo kolekcijose norėtų turėti ne vienas automobilių ar karo istorijos entuziastas, tačiau vienu pirmųjų Volkswagen automobiliu tapęs visureigis dabar yra retas ir brangus eksponatas. Tiesa, panašios išvaizdos automobilis buvo sugrįžęs į Volkswagen gamą 1968 metais, kuomet kompanija pradėjo gaminti 181 modelį, taip pat skirtą kariuomenei, tačiau parduotą ir civiliniam naudojimui. Jo gamyba buvo nutraukta 1983 m. ir, neskaitant išvaizdos ir kai kurių techninių sprendimų, jį ne daug kas siejo su Kübelwagen. Įsigyti Volkswagen 181 yra daug pigiau ir paprasčiau. Kita vertus, naudojantis ta pačia vabalui kurta baze buvo gaminamas ir daug retesnė ir brangesnė transporto priemonė – amfibija Schwimmwagen.

Talentingasis Schwimmwagen

Net ir geriausi šiuolaikiniai visureigiai susiduria su problema, kuomet privažiuojamas gilus vandens telkinys. Tokioms problemoms spręsti buvo kuriamos įvairios vandens kliūtis galinčios įveikti mašinos: plaukiantys tankai, šarvuočiai ir automobiliai. Viena tokių – Volkswagen Schwimmwagen, sukurtas ant tos pačios bazės kaip ir Käfer bei Kübelwagen. Nors nebuvo taip gausiai gaminamas kaip įprastas kariuomenės visureigis, Schwimmwagen buvo keista ir įdomi mašina.

Įvairūs svarstymai apie kariuomenei skirtą plaukiantį automobilį prasidėjo dar ketvirto dešimtmečio viduryje, kuomet jaunas inžinierius Hannesas Trippelis pradėjo braižyti tokios mašinos projektą. 1939 m. jis jau buvo oficialiai paskirtas sukurti nedidelę amfibiją, tačiau greitai prasidėjo ir Porsche bandymai su užsandarintu Kübelwagen. Tačiau įprasta visureigio forma neleido tolygiai ir efektyviai plaukti, todėl vienam iš Porsche inžinierių Erwinui Komendai teko sukurti aptakesnį kėbulą. 1941 m. buvo pagaminti 30 tokių Type 128 Schwimmwagen, tačiau jie pasižymėjo gana prastomis tiek amfibijos, tiek visureigio savybėmis. Idėjos nebuvo atsisakyta ir dar tais pačiais metais Porsche buvo paprašytas pratęsti projektą ir ištobulinti plaukiantį visureigį. Taip buvo sukurta kiek mažesnė, sandaresnė ir tvirtesnė Schwimmwagen versija Type 166, skirta pakeisti SS žvalgyboje naudotus motociklus su lopšiu, kurių bekelės charakteristikos neatitiko lūkesčių. Greitai prasidėjo masinė šio modelio gamyba ir plaukiantys visureigiai pateko į dalinius.

Schwimmwagen. Nors yra gerai žinomas dėl amfibijos savybių, plaukti jam tekdavo retai. Tačiau šis papildomas talentas praplėtė visureigio galimybes ir už tai jį tik dar labiau mėgo kariai

Schwimmwagen. Nors yra gerai žinomas dėl amfibijos savybių, plaukti jam tekdavo retai. Tačiau šis papildomas talentas praplėtė visureigio galimybes ir už tai jį tik dar labiau mėgo kariai.

Automobilis buvo varomas tuo pačiu 1,1 l. varikliu, kuris vandenyje suko trijų menčių propelerį. Važiuojant sausuma propeleris būdavo pakeltas, o įvažiavus į vandenį nuleidžiamas rankomis ant tiesiai iš variklio išvestos ašies. Šiai procedūrai atlikti net nereikėdavo išlipti iš automobilio – specialiu virbu nuleisto propelerio nereikėdavo pritvirtinti, nes jį vietoje laikė slėgis, kuriamas į priekį stumiančio propelerio. Kartu tai apsaugojo nuo didesnių pažeidimų, jei propeleris atsitrenkdavo į kokias nors kliūtis. Vandenyje amfibija buvo vairuojama taip pat, kaip ir sausumoje – priekiniais ratais. Vandenyje Schwimmwagen galėjo išvystyti apie 10 km/h greitį. Dėl viso pikto, tarp standartinės įrangos buvo ir irklas, kuris buvo naudojamas tiek variklio gedimo, užgesimo atveju, tiek esant reikalui trumpam plaukti atbulomis. Plaukti padėdavo ir besisukantys ratai. Schwimmwagen buvo gana mėgstamas jį naudojusių karių, tačiau ne tiek dėl galimybių plaukte įveikti vandens kliūtis, bet dėl įprastų visureigio savybių. Tai suprasti nesunku, nes automobilis pirmoje pavaroje buvo varomas visais ratais, o visureigio talento plaukti prireikdavo labai retai.

Galiausiai 1944 m. gamyba buvo nutraukta, nes buvo gana sudėtinga, reikalavo laiko ir resursų, reikalingų kuriant naudingesnes mašinas ir įrangą. Apie 15 tūkstančių Type 166 Schwimmwagen buvo pagaminta. Nors šis skaičius nėra mažas – Schwimmwagen yra gausiausiai gamintas plaukiantis automobilis istorijoje – iki šių dienų jų išliko nedaug. Skaičiuojama, kad iš viso išliko apie 160-170 šių volkswagenų ir tik 13 yra originalūs, nerestauruoti. Tai šį automobilį daro itin geidžiamą kolekcionierių ir labai vertingą.

Kitos karinės versijos

Nors jau minėtos trys mašinos buvo pagrindiniai pirmieji Volkswagen modeliai, bazės paprastumas ir nesudėtingas gamybos procesas visuomet skatino eksperimentuoti kuriant ir kitokias karines mašinas. Viena tokių buvo Kommandeurwagen – Käfer kėbulas ant Kübelwagen bazės. 669 buvo pagaminti, naudoti daugiausia fronte tarnavusių karininkų. Volkswagen bazė turėjo daug privalumų, todėl be karinio vabalo, Kübelwagen ir Schwimmwagen buvo ir kitų įdomių bandymų bei projektų.

Käfer kėbulas ant Kübelwagen bazės. Visureigio važiuoklė ir automobilio spalva tarsi panaikina taikų ir mielą vabalo charakterį, kurį vėliau taip pamėgo jaunimas.

Käfer kėbulas ant Kübelwagen bazės. Visureigio važiuoklė ir automobilio spalva tarsi panaikina taikų ir mielą vabalo charakterį, kurį vėliau taip pamėgo jaunimas.

1941 m. žiemą pastebėta, kad sniegas Kübelwagen gana sunkiai įveikiamas. Todėl 1942 m. buvo pradėti įvairūs bandymai šiai problemai išspręsti. Visų pirma buvo išbandyti specialūs pridėtiniai ratai, turėję suteikti didesnį sukibimą. Šiems bandymams buvo naudojamas Schwimmwagen automobilis, nes jo kėbulas buvo aptakesnis ir buvo manoma, kad geriau slys sniego paviršiumi. Tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi – pridėtiniai ratai tik sukosi vietoje, patys apsikasdami sniegu. Tuomet pradėtos bandyti įvairios vikšrų konfigūracijos. Vietoj galinių ratų sumontuoti vikšrai suteikė gerą sukibimą, tačiau priekinė ašis vis tiek sukosi per daug laisvai, greitai įsikasdama į sniegą. Problemą bandyta išspręsti priekinius ratus pakeičiant slidėmis, vairavimą patikint galiniam diferencialui (stabdant vienos pusės vikšrus). Nors tokio sniegaeigio bandymai buvo daug žadantys, konstrukcijos sudėtingumas lėmė sprendimą nepradėti masinės gamybos. Juolab, kad panaši transporto priemonė jau buvo naudojama – NSU Kettenkrad nebuvo toks universalus kaip Kübelwagen, bet panaši jo paskirtis vikšrinį volkswageną padarė nebūtinu.

Visgi, vienas labai įdomus Kübelwagen modelis pasiekė masinę gamybą. Tai – modifikacija, skirta važiuoti geležinkelio bėgiais. Tokia galimybė buvo pasiekta labai paprastai – atvirkščiai sumontavus ratus, kad būtų pasiektas norimas važiuoklės plotis, ir prie jų privirinus bėgiais riedėti pritaikytas briaunas. Po bandymų aukšti kariuomenės pareigūnai buvo sužavėti tokia Kübelwagen panaudojimo galimybe ir 1943-1944 m. žiemą buvo vykdoma masinė gamybą. Kadangi pakeitimai buvo nežymūs, gamyba nebuvo daug sudėtingesnė nei paprasto visureigio. Visgi, jų buvo pagaminta nedaug.

Kübelwagen Type 823 – tanku apsimetinėjantis visureigis. Naudotas tiek priešo žvalgybai apgauti, tiek pratybose. Bokštelis sukiojosi ir galėjo būti aprūpintas kulkosvaidžiu. Patekti į šį dvivietį visureigį buvo kiek sunkiau – tekdavo ropštis per liuką bokštelio viršuje, tačiau tokios mašinos naudotos retai.

Kübelwagen Type 823 – tanku apsimetinėjantis visureigis. Naudotas tiek priešo žvalgybai apgauti, tiek pratybose. Bokštelis sukiojosi ir galėjo būti aprūpintas kulkosvaidžiu. Patekti į šį dvivietį visureigį buvo kiek sunkiau – tekdavo ropštis per liuką bokštelio viršuje, tačiau tokios mašinos naudotos retai.

Nedaug buvo pagaminta ir kitų versijų – sirenomis aprūpintų automobilių ar netgi tankų muliažų, skirtų pratyboms ir priešo žvalgybai klaidinti. Visgi, Kübelwagen ir Schwimmwagen išliko pagrindiniai kariniai Käfer bazę naudoję automobiliai, o visos kitos versijos retai patekdavo į masinę gamybą. Tiek dėl to, kad karo metu nebuvo galima skirti daug resursų naujų lengvųjų mašinų kūrimui, kai jie buvo reikalingesni ginkluotės ir šarvuotos technikos gamyboje, tiek dėl to, kad Kübelwagen buvo labai patikimas ir atliko visas tokio dydžio visureigiui skirtas funkcijas.

Apibendrinimas

VW šiandien yra vienas iš populiariausių automobilių mūsų šalyje bei vienas didžiausių automobilių koncernų. Tačiau kadaise šio automobilių gamintojo istorija prasidėjo atslenkant karo šėšėliui ir VW automobiliams teko šiame kare sudalyvauti. Plačios Käfer bazės pritaikymo galimybės leido gimti karinėms reikmės skirtiems automobiliams Kübelwagen ir Schwimmwagen, kurie savo techniniais sprendimais ir gamybos paprastumu išsikovojo savo vietą tiek juos naudojusių karių širdyse, tiek karo istorijos puslapiuose. Kübelwagen buvo pravažus ir daug priežiūros nereikalaujantis visureigis, dėl savo paprastų formų šiais laikais mėgstamas ir modeliuotojų. Schwimmwagen nebuvo paprastas visureigis. Net jei jo amfibijos galimybės nebuvo dažnai naudojamos, jis buvo inovatyvus ir netikėtas vabalo bazės panaudojimo pavyzdys. Dabar visa tai – vertingas kolekcionierių grobis, muziejų ekspozicijų dalis, niekaip nesitraukiantis iš technikos istorijos mėgėjų akiračio.

Naudoti šaltiniai:

  1. VW at war: Kubelwagen, Schwimmwagen & Special Vehicles, M. Sawodny, 1991.
  2. Encyclopedia of Weapons of WWII, Orbis Publishing Ltd, 1998.
  3. Volkswagen Kübelwagen, wikipedia.org.
  4. Volkswagen Schwimmwagen, wikipedia.org.

Straipsnio autorius: Povilas Mažeika

Daugiau šio autoriaus straipsnių galite rasti čia: http://www.antraspasaulinis.net

Pasidalink su kitaisShare on Facebook5Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

1 Komentaras

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *