Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-01-28 | 0 komentarų

Technika ateities kare (III dalis)

Technika ateities kare (III dalis)

Paskutinė straipsnio dalis tiesiai iš 1924 metų apie tai, kaip to meto karininkai suprato „Techniką ateities kare“…

Inžinerija (pionierių technika)

Pionierių pareiga—prirengti kelius kariuomenei, t.y, tiesti ir taisyti plentus ir kelius, statyti ir remontuoti tiltus bei įrengti kitas persikėlimo per upes įmones, įtvirtinimus, apkasus rengti—taipogi yra pionierių dalykas. Pionieriai (čia tą žodį vartosiu bendrai pionieriams, sapiorams ir pontonininkams), kad gerai ir tiksliai savo pareigas išpildytų, privalo būti itin gerai savo specialybėje išlavinti, bet ir pėstininkų rikiuotės žinojimas jiems nemažai svarbus, nes dažnai, skindami kariuomenei kelią, arba ardydami kelią paskui atsitraukiančios kariuomenės, jiems tenka betarpiai su priešu susidurti, kautis.

Greitas kariuomenės dalių manevravimas reikalauja iš pionierių,- kad jie mokėtų ne tik kelią prirengti, bet prirengti jį greit ir gerai. Miklus pionieriai turi sugebėti 1 mtr. tilto pravesti į 1-2- minutes. Aišku kad tokiam darbui medžiaga privalo būti iš anksto prirengta ir sukrauta prie upės kranto.

Plačiau

Paskelbta - 2015-01-25 | 2 komentarai

Cepelinai (foto)

Cepelinai (foto)

Neapsigaukite, jie tikrai nevalgomi 🙂 Keletas nuotraukų iš Pirmojo pasaulinio karo apie cepelinus (dirižablius) ir ne tik…

cnp_dirigible_hangar_01

Plačiau

Paskelbta - 2015-01-23 | 0 komentarų

Technika ateities kare (II dalis)

Technika ateities kare (II dalis)

Tęsiame pasakojimą apie tai, kaip 1924 metais buvo įsivaizduojama „Technika ateities kare“…

Šarvuočiai

Iki 1914 m. vartojami buvo tik dviejų rūšių šarvuočiai: — šarvuoti automobiliai ir šarvuoti traukiniai. Ginkluoti kulkosvaidžiais ir artilerija Šarvuočiai atnešdavo daug naudos, sunaudojus juos staigiems, greitiems puolimams i priešo užpakalį; Sėkmingai šarvuoti traukiniai ir šarvuoti automobiliai tik tuomet gali darbuotis, kuomet jiems yra geri, tvirti keliai: automobiliams plentai, o traukiniams geležinkeliai.

1914/18 m. poziciniame kare iškilo reikalas turėti specialius šarvuočius, kurie galėtų veikti ir judėti visur: ar tai keliais, ar laukais. Tada tai pirmiausia ir Anglijoje ir pasirodė tankai. 1916 m., anglai paleido prieš vokiečius naują šarvuočių tipą, pavadinę jį „thank“ (kas angliškai reiškia „padėka“). Tanko judesiui buvo pritaikinti ne ratai, o šliaužiantis vikšras, duodąs galimybę tankui judėti visur – ir lygiomis ir nelygiomis vietomis. Buvo tai iš tikrųjų „padėka“ vokiečių artilerijai: sunkiai šarvuotas šliaužia ir šaudo, viską savo kelionėje naikina ir niekuo jo nesustabdysi. Šautuvų ir paprastų kulkosvaidžių ugnis, taipogi ir artilerijos sviedinių skeveldros tankui nepavojingi. Tik pilnai į tanką ar po juo pakliuvusi granata yra jam mirtinga. Vėliau buvo išdirbtas tam tikras tipas prieštankinės patrankos ir prieštankiniai kulkosvaidžiai 13m/m, kurių šarvuotos plieninės kulkos pramušdavo tankų šarvą ir išvesdavo juos iš rikiuotės.

Plačiau

Paskelbta - 2015-01-15 | 0 komentarų

Sunkioji artilerija, mašina milžinė – „Bagger 288“

Sunkioji artilerija, mašina milžinė – „Bagger 288“

Jei nuvyktumėt į Vokietijoje esančią kasyklą „Garzweiler“ savo akimis nepatikėtumėt, jog žmogaus rankos gali pastatyti tokią milžinišką mašiną. Žinoma, kalba eina apie „Bagger 288“ – pačią didžiausią judančią sausumos savaeigę mašiną pasaulyje.  Ši mašina yra milžiniškas ekskavatorius naudojama paviršinės kasybos darbuose.

Milžinę „Bagger 288“ sukūrė vokiečių kompanija „Krupp“ ir buvo parduota energetikos ir kasyklų eksploatavimo kompanijai „Rheinbraun“ už atitinkamai solidžią kainą – $100 milijonų.

Plačiau

Paskelbta - 2015-01-07 | 0 komentarų

Technika ateities kare (I dalis)

Technika ateities kare (I dalis)

Labai įdomus straipsnis apie tai, kaip 1924 metais buvo įsivaizduojama „Technika ateities kare“.

„Karas yra blogumas, Bet blogumas neišvengiamas”

Pulk. Žukas

Ar ateityje dar turėsime karų?

Jeigu rašytosios istorijos laikotarpyje nuo 1496 metų prieš Kristaus gimimą ir iki šių dienų suskaitytume karo ir taikos metus, tai rastume, kad greta 3151 karo metų yra tik 229 taikos metai. Tokiu būdu reikia pripažinti, kad karas natūralinis žmonijos stovis, o taika — tik trumpas atsilsis prisiruošti karnų Taip rašo gen. Radus – Zenkavičius savo straipsnyje „Karas, karo galybė, karo mokslas44. Šiandieną mes dar daug mažiau pamato turime manyti, kad karų epoka baigėsi, kad prasidės laikotarpis ramaus-gyvenimo. Visas gyvenimas taip susidėjo, kad ne šiandieną, tai rytoj, ne rytoj, tai vėliau, bet karo reik laukti. Tautų grumtynės del būties eina aštriausios. Didįjį karą 1918 m. laimėję, prancūzai atkeršijo vokiečiams pralaimėtą 1870/71 m- karą- Vokiečiai pilni keršto troškimų, ir, tik progai pasitaikius bandys tai Jjrapcuzams parodyti, o šie pastarieji, vokiečių keršto bijodami ir nuo jo pavojaus apsisaugoti norėdami, spaudžia vokiečius kur ir kaip galima, neleisdami vokiečiams laisvai plėstis, stiprėti. Padėtis įtempta, daugiau dar įtempta, negu 1914 metų vasarą.

Plačiau