Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-01-07 | 0 komentarų

Technika ateities kare (I dalis)

Technika ateities kare (I dalis)

Labai įdomus straipsnis apie tai, kaip 1924 metais buvo įsivaizduojama „Technika ateities kare“.

„Karas yra blogumas, Bet blogumas neišvengiamas”

Pulk. Žukas

Ar ateityje dar turėsime karų?

Jeigu rašytosios istorijos laikotarpyje nuo 1496 metų prieš Kristaus gimimą ir iki šių dienų suskaitytume karo ir taikos metus, tai rastume, kad greta 3151 karo metų yra tik 229 taikos metai. Tokiu būdu reikia pripažinti, kad karas natūralinis žmonijos stovis, o taika — tik trumpas atsilsis prisiruošti karnų Taip rašo gen. Radus – Zenkavičius savo straipsnyje „Karas, karo galybė, karo mokslas44. Šiandieną mes dar daug mažiau pamato turime manyti, kad karų epoka baigėsi, kad prasidės laikotarpis ramaus-gyvenimo. Visas gyvenimas taip susidėjo, kad ne šiandieną, tai rytoj, ne rytoj, tai vėliau, bet karo reik laukti. Tautų grumtynės del būties eina aštriausios. Didįjį karą 1918 m. laimėję, prancūzai atkeršijo vokiečiams pralaimėtą 1870/71 m- karą- Vokiečiai pilni keršto troškimų, ir, tik progai pasitaikius bandys tai Jjrapcuzams parodyti, o šie pastarieji, vokiečių keršto bijodami ir nuo jo pavojaus apsisaugoti norėdami, spaudžia vokiečius kur ir kaip galima, neleisdami vokiečiams laisvai plėstis, stiprėti. Padėtis įtempta, daugiau dar įtempta, negu 1914 metų vasarą.

Karas bus ir prie jo turime ruoštis, turim ruoštis ne tik kariai, bet visi. Ateities karas bus baisus, dar baisesnis už buvusį didįjį karą. Su tomis baisenybėmis turime iš anksto susipažinti, kad karui ištikus, jos nebūtų nelauktos, netikėtos.

Mūsų laikas yra technikos laikas, mašinų laikas. Ir karui technika kuo plačiausiai yra pritaikinta. Kariuomenė be technikos pabūklų šiandieną yra neįmanoma. 1914—18 m. pasaulinis karas aiškiausiai pabrėžė technikos svarbą, ir tas bus ateities karui pamokymu.

Karas niekuomet nebūna panašus į anksčiau buvusius karus, į savo pirmtakūnus. Karui einant pamatomi, pastebfami netobulumai, reikalingumas šį ar tą pakeisti, pagerinti, patobulinti. Jau karo pabaigoje nuo karo pradžios daug kuo skiriasi, ypač skiriasi technikos pabūklai, vartojami kare. Net trumpais kaikotarpiais, tarp mažų sulyginant karų, kaip 1866-1970 metuose, arba 1905-1912—1914 metuose, nemaža svarbių pakeitimų buvo padaryta.

Sekantis ateities karas nuo Pirmojo pasaulinio karo 1914/18 m., dar daugiau skirsis. Dar galingesnė ir dar baisesnė bus technika kare. Šaunamieji pabūklai (šautuvai, kulkosvaidžiai, minosvaidžiai, įvairios patrankų rūšys), aviacija, dujų karas ir visos kitos technikinės priemonės net ramiu laiku 1918—24 m. gan toli nužygiavo nuo to stovio, kuriame juos paliko karo pabaiga.

Karas yra blogumas, bet blogumas neišvengiamas. Tą visos tautos puikiai supranta ir, kiek galėdamos, ginkluojasi, o visų tautų priekyje ginkluojasi dabartinis pasaulio galiūnas — Prancūzija, jos gi sekdama ir pusiau nuo jos prigulinti ir Lenkija.

Čia padarysiu trumpą apžvalgą technikos pabūklų vystymosi per Didįjj karą 1914/18 m. ir tolimesnio jų tobulinimo karui pasibaigus.

Šaunamieji pabūklai

Atskirai peržiūrėsime rankinius šaunamuosius ginklus, kulkosvaidžius ir artilerijos pabūklus.

Vyriausias rankinis šaunamasis ginklas—šautuvas — Didžiajame kare ir jam pasibaigus liko tas pats, koks jis prieš karą buvęs. Ir artimoje ateityje vargu ar sulauksime jame žymesnių, pagrindiniu pakeitimų. Dabartinis pėstininkų šautuvas, užtaisomas 5-6 šoviniais, 7-8 m/m kalibro, apie 1,25 mtr. ilgio ir sveria apie 4,o —4,2 klg. Nors atskirų valstybių pėstininkų Šautuvai ir skiriasi viens nuo kito,.bet tas skirtumas yra tik mažas, Čia nurodyta skaičių ribose. Tik japonų ir italų šautuvų kalibras yra mažesnis (5m/m), o amerikiečių šautuvas yra kiek trumpesnis (1,13 mtr.).

Jeigu ateitis duos šautuvui kurių nors pagerinimų, tai jie bus sekantieji: bolistinių ypatybių padidinimas, svorio ir kalibro sumažinimas ir šautuvų išdirbimas specialiems tikslams. Bolistines šautuvo ypatybės, taiklumas, gali būti padidintas: 1) didinant kulipkos pradžios grėstį ir 2) mažinant kalibrą, bet ir vienam ir kitam yra griežtos ribos. Didinant kulipkos pradžios gręsti reik didinti šovinio parako užtaisą, o jo didinimas dėl techninių kliūčių apribotas. Per didelis kalibro mažinimas (žemiau 5m/m) irgi neigiamai veikia į bolistines ypatybes. Galima dar sumažinti kalibrą nuo 7,9 m/m (vokiečių šautuvas) iki 5m/m, bet įgyti didesni patogumai, sumažinus kalibrą, neapmoką didelių išlaidų šautuvams perdirbti ir vargu, ar kuri nors valstybė greitu laiku pradės šautuvus perdirbinėti.

Taigi, ateityje paprastas šautuvas atrodys taip, koks jis dabar yra.

Visų armijų pageidaujamas yra automatinis Šautuvas, bet yra nelengva padirbti patogų automatinį šautuvą, kad jis nebūtų vienam žmogui sunkus nešioti ir vienas žmogus galėtų jį pilnai aptarnauti. Didžiajame kare tokie šautuvai pasirodė (Praneijoj), bet dėl savo sunkumo nepasiekė tikslo.

Pistoletas kaip buvo taip ir liks rankinis artimųjų kautynių ginklas. Tinka karui tik didesnio kalibro—9m/m~-pistolietai, net plačiausiai išsiplatinęs kalibras -~ 7,65m/m — yra karo tikslams kiek mažas.

Kulkosvaidis yra galingiausias pėstininkų ugnies pabūklas. Iki 1914 m. jo reikšmė karui nebuvo dar pakankamai pažinta, bet ką tik Dydisis karas prasidėjo, tuoj pamatyta, kad taikos metu kulkosvaidis per mažai buvo įvertintas.

Sunkusis „Maximo“ kulkosvaidis dar prieš karą tiek gerai buvo sudarytas, kad per visą karo laikotarpį neiškilo reikalo jį stambiau patobulinti; koks kulkosvaidis iki 1914 metų buvo, toks jis ir dabar yra ir vėliau toks pasiliks.

Didžiojo karo praktika parodė, kad sunkusis kulkosvaidis kai kur būna nepatogus, sunkus, kad dažnai būna reikalas turėti lengvesnį kulkosvaidis Padarytas lengvas kulkosvaidis, kuris savo asmėje nuo sunkaus kulkosvaidžio nesiskiria. Kiek sunkus, tiek ir lengvas kulkosvaidis ir ateities kare vaidins svarbią rolę.

Nemažai reikšmės kare turi ir specialūs kulkosvaidžiai aeroplanams apginkluoti, į aeroplanus ir tankus šaudyti. Į tankus šaudoma specialiais 13—20m/m kulkosvaidžiais.

Artilerija

Priešingai šautuvui ir kulkosvaidžiui, kurie per didįjį 1914/18 m. karą liko tokiais pat kokiais prieš karą buvę, Didysis karas artilerijai buvo jos didžiausio išsivystymo laikotarpiu. Ir dabar, pasibaigus karui, artilerija sparčiai tobulinama ir nežinia, kada ji bus pilnai išsivysčiusi, kada ji savo paskutinę formą gaus.

Didžiojo karo praktika pamokino, kad visa artilerija turi būti suskirstyta į sekančias rūšis:
1) Lengvoji artilerija
2) Sunkioji
3) Sunkiausia »
4) Specialės paskirties artilerija

Lengvoji artilerija ginkluota lengvomis lauko patrankomis ir lengvomis gaubicomis. Lengvoji lauko patranka šaudo iki 11 klm., būna kalibro 7,5—9 ctm. Svarbiausias jos privalumas: judrumas ir lengvumas. Lengvųjų gaubicų kare turėjo tik Vokietija, Anglija ir Rusija. Jų paskirtis buvo apšaudyti paslėptus taikinius, kurie lauko patrankai neprieinami, o haubicai dėl jos riestos trajektorijos gerai prieinami Lengvosios haubicos šaudo iki 6 — 9 klm., kalibras — 10,5 — 12 ctm.

Sunkioji artilerija apginkluota patrankomis 10 — 12 —15 ctm., gaubicomis 15 — 15,5 ctm. ir mortyromis — 21 — 24 ctm.

10 ctm. patranka Saudo iki 14 klm., o15 ctm. patranka—iki 20 klm. Sviedinys sveria iki 40–50 klg. Sunkiosios gaubicos šaudo iki 9 klm., jos daugiausia naudojamos artilerijos kautynėse ir apšaudant įtvirtinimus. Mortyros vartojamos ten, kur reik labai stiprius taikinius apšaudyti, sugriauti. Saudo mortyros iki 10 klm. Sviedinys sveria iki 120 klg.

Sunkiausios artilerijos tvirtų pastovių tipų dar nėra išdirbta. Didžiajame kare vokiečiai turėjo žinoma „Bertą” — 42 ctm. mortyrą, kuri šaudė iki 40 klm. sviediniu 980 klg. svorio. Paryžių vokiečiai apšaudė sunkiomis patrankomis, šaudančiomis iki 100 klm. Sunkiausioji ateities artilerija turės kalibrą apie 50 ctm. ir šaudys labai toli — 100 klm. ir dar daugiau.

Specialės paskirties artilerija yra ši:
1) Raitoji artilerija
2) Kalnų
3) Tvirtovių w 4) Jūros »
5) Kranto »
6) Artilerija prieš tankus ir aeroplanus.

Raitoji artilerija yra lengva, visi žmonės raiti, turi suspėti manevruoti su raitininkais. Kalnų artilerija pritaikoma veikimui kalnuose: turi riestą trajektoriją, yra lengva, greit išnarstoma ir vėl sunarstoma. Tvirtovių jūrų ir kranto artileriją yra labai sunki ir toli šaudanti. Tankai ginkluojami lengvomis patrankomis 3,7—5,7 ctm.

Artilerija prieš tankus turi greit šaudyti ir turėti stiprius, pramušančius šarvą sviedinius. I aeroplanus ir orlaivius šaudyti vartojama tam tikros zenitinės patrankos. Jos taip pritaikomos, kad lengva būtų šaudyti nors ir stačiai aukštyn.

Daugiausia karo pradžioje vartojamas sviedinys buvo šrapneli, t. y. sviedinys, kuris, nulėkęs į taikinį, ore sprogsta, iššauna iš savęs iki 200 kulkų. Kare svarbiausia pasirodė granata, t. y. sviedinys, kuris sudavęs į taikinį arba žemę, sprogsta ir plyšta į smulkias dalis. Ateityje vyraus granata.

Minosvaidžiai yra pėstininkų artimosios ugnies pabūklas. Minosvaidžiai šaudo labai riesta trajektorija, atstumu iki 1300 mtr. Jo sviediniai—minos sveria 4,6 kg. (lengvas vokiečių minosvaidis), 54,5 “klg. (vidutinis vokiečių minosvaidis) ir 110 klg. (sunkus vokiečių minosvaidis). Minosvaidžiai betarpiai priduodami pėstininkams. Pėstininkų pulkui skiriama 1 minosvaidžių kuopa su 3 vidutiniais ir 9 lengvais minosvaidžiais.

Su artilerijos vystymusi tampriai surištas ir padedamųjų optiškų pabūklų vystymasis — prietaisų toliui matuoti, sekimui ir t.t.

Bus daugiau….

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, Nr. 35, p. 3-6 arba http://www.epaveldas.lt

Straipsnio autorius: Ltn. Šulcas

Rašiniui sunaudota daugiausia vokiečių medžiaga. Ltn. Šulcas

Viršelio nuotrauka paimta iš http://lt.wikipedia.org

Pasidalink su kitaisShare on Facebook2Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *