Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-01-28 | 0 komentarų

Technika ateities kare (III dalis)

Technika ateities kare (III dalis)

Paskutinė straipsnio dalis tiesiai iš 1924 metų apie tai, kaip to meto karininkai suprato „Techniką ateities kare“…

Inžinerija (pionierių technika)

Pionierių pareiga—prirengti kelius kariuomenei, t.y, tiesti ir taisyti plentus ir kelius, statyti ir remontuoti tiltus bei įrengti kitas persikėlimo per upes įmones, įtvirtinimus, apkasus rengti—taipogi yra pionierių dalykas. Pionieriai (čia tą žodį vartosiu bendrai pionieriams, sapiorams ir pontonininkams), kad gerai ir tiksliai savo pareigas išpildytų, privalo būti itin gerai savo specialybėje išlavinti, bet ir pėstininkų rikiuotės žinojimas jiems nemažai svarbus, nes dažnai, skindami kariuomenei kelią, arba ardydami kelią paskui atsitraukiančios kariuomenės, jiems tenka betarpiai su priešu susidurti, kautis.

Greitas kariuomenės dalių manevravimas reikalauja iš pionierių,- kad jie mokėtų ne tik kelią prirengti, bet prirengti jį greit ir gerai. Miklus pionieriai turi sugebėti 1 mtr. tilto pravesti į 1-2- minutes. Aišku kad tokiam darbui medžiaga privalo būti iš anksto prirengta ir sukrauta prie upės kranto.

Kariuomenei traukiantis, pionieriai turi mokėti mikliai ir nuodugniai paskui ją suardyti kelią, svarbiausia —susprogdinti tiltus ir tuomi. sulaikyti priešo persekiojimą.

Didžiojo karo praktika parodė, kad vienam pėstininkų pulkui reik turėti pionierių kuopą, ir dar atsargoje kiekvieniems trims pulkams — 1 kuopą. Didesnės inžinerijos kariuomenės pajėgos turi būti atsargoje, kad jas galima būtų ypatingais atvejais sunaudoti.

Didžiulės valstybės: Prancūzija, Anglija, Lenkija, Belgija, inžinerijos kariuomenės svarbumą gerai supranta ir tobulina, ypač karininkų specialistų sudėtį. Vokiečiams, kad sumažintų jų karo galią, Versalės sutartis draudžia technikinį karininkų specialistų lavinimą. Vokiečių pėstininkų divizijai leidžiama turėti tik 2 pionierių kuopas.

Transportas

Technikinės karo transporto priemonės yra automobiliai, motociklai, geležinkeliai ir garlaiviai.

Jų naudojimo maštabas priklauso nuo šalies kelių stovio. Traukiniai važinėti gali tik iš anksto pratiestais geležinkeliais, taipogi ir automobiliai ir motociklai Tik važinėti tik tvirtais, gerais plentais. Tik geram orui esant, automobilių transportas galimas ir kitais kėliais.

Šalyje, kur gerai sutvarkytas geležinkelių ir plentų tinklas, ir karo metu technikinės karo transporto priemonės turės daugiau reikšmės, negu šalyje, kur silpnai, išvystyti keliai.

Traukiniais transportuojama kariuomenė, karo pabūklai ir maistas šalies viduje ir į frontą. Fronte daugiau svarbūs automobiliai, kurie vis daugiau ir daugiau pakeičia arklį.

 Upės, kur jos yra, irgi patogiai išnaudojamos karo transportui.

Ryšiai

Geri ryšiai kariuomenėje dažnai laiduoja atskirų kautynių ir net viso karo eigą. Ryšiai, tai kariuomenės dirksniai. Jeigu jie serga tai negali ir visa kariuomenė sveikai veikti. Nežinojimas; kur randasi viršininkas, kur kaimyninės dalys, kur priešas, kur atsarga iššaukia veikimo nedrąsumą, svyravimą, o svyruojantis, nedrąsus žygis reiškia jau pusiau pralaimėtą dalyką. Ryšių kariuomenėje būna įvairių įvairiausių, bet čia trumpai nagrinėsime tik svarbiausius jų, būtent technikinius.

Technikinių ryšių priemonės yra:
1) Telefonas (vielinis)
2) telegrafas
3) radiotelegrafas
4) radiotelefonas
5) žemės telegrafas
6) šviesos signalizacija
7) pagelbinės upių priemonės.

 Telefonas (vielinis) bene bus visų ryšių priemonių vyriausia, daugiausia išplatinta. Visa kariuomenė apginta telefono linijų tinklu, visur telefonu naudojasi: ir apkasuose, ir užpakalyje štabuose. Naudotis telefonas yra labai patogus, lengvas, nereik ypatingo mokėjimo, kiekvienas juo gali kalbėti, tik reik atminti, kad kovos lauke priešas nuolat klausosi mūsų telefono kalbų ir pasižymi viską, kas jam svarbu bei įdomu. Dėl to, kalbant telefonu, reik didžiausio atsargumo, nieko negalima kalbėti apie slaptus dalykus: kur, kada dalis eis, iš kur atėjo, kokia dalis, kokios jėgos, kas manoma veikti ir t.t.. ir t.t… Kitados visai. nekaltas žodelis be reikalo telefonu pasakytas, gali blogiausių pasekmių turėti, gali suardyti visus planus ir pražudyti kariuomenę.

Telegrafas vartojamas daugiau užpakalyje, divizijoje. Daugiausia vartojamas paprastas0Morzės aparatas, bet gana plačiai pasitaiko ir naujesni—Juzo, Bodo ir kt.

Naudojimasis vieliniu telefonu ir telegrafu sudaro kiek nepatogumų: nevisuomet ir nevisur galima pratempti telefono linijas, pačių linijų eksploatacija reikalauja daug Išlaidų ir nuolatinės priežiūros. Priešo artilerijos ugnis suardo, sudrasko telefono kabelius ir nutraukia ryšius. Tas viskas verčia ieškoti kitų, bevielių ryšių, bet nežiūrint to, ateityje vielinis telegrafas ir telefonas turės nemenkesnės reikšmės, negu Didžiajame kare.

Radiotelegrafas ir radiotelefonas yra bevielių ryšių priemonė, taikoma tenai, kur negali pūti pavartotas paprastas telefonas ar telegrafas, ar ten, kur naudojimasis vieliniais ryšiais yra nepatogus. Kare radiotelegrafas vartojamas kaipo ryšių ir žvalgybos priemonė. Ateityje radio ryšiai ypač daug žada duoti. Smulkiau apie radiotelegrafą buvo kalbėta „ Kario“ 1923 m. 45 ir 46 Na („Radio žvalgyba14) ir 1924 m. 4,5,7 10,14, 17 ir 22 X („Radiotelegrafija, jos esmė ir šių dienų stovis”).

Žemės telegrafas panašus i radiotelegriafą, tik jo energija siunčiama ne oru, o žeme. Nuo siųstuvo1 praveda į dešinę ir j kairę apie 50 mtr, ilgio vielas ir jas sujungia su žeme. Ta viela ir žeme iš aparato zirzeklio pagalba leidžiama kintamoji srovė (Morzės abecėlės ženklais), kuri ir didesniame atstume nuo siųstuvo gali būti perimta ir pastiprinta. Darbas labai panašus į radiotelegrafo darbą, ir tiek pat didelis yra priešo pasiklausimo pavojus. Žemės teregrafavimo aparatas yra gana didelis, sunkus. Viena stotis su visais įrankiais 3 žmonių nešama. Žemės telegrafas pradėtas vartoti apie karo pabaigą ir ne visai dar karo. tikslams pritaikintas. Jam, kaip ir radiotelegrafui, dar priguli ateitis.

Šviesos signalizacijos priemonės yra pagalbinės ryšių priemonės, Yra tai geliografai, prožektoriai ir optiški telefonai („Kario” 1923 m. 19 Nr.)

Grynai padedamosios ryšių priemonės yra signaliniaišūviai, raketos, akustinė (balso! signalizacija, suneš, bitės, karveliai ir t. t Ir ateityje jie mažame maštabe paliks.

Laivynas

Jūrų laivynas svarbus yra tik valstybėms turinčioms tiesioginį išėjimą į jūrą. Pirmoje eilėje stovi Anglija, Jungtinės Valstybės, Japonija, Prancūzija, Vokietijai karo laivynas Versalės taikos sutartimi griežtai apribotas.

Karo metu ir dabar, karui pasibaigus svarbiausieji pagerinimai laivyne eina laivų greitumui tvirtumui ir artilerijos galingumui padidinti.

Jūrų ginklavimasis apie 1918-20 metus ėjo,’rodos, į begalybę, Pastačius vienai valstybei vieną karo laivą, kitos valstybės, į tai atsakydamos, statė 2-3 laivus, ir tik Vašingtono konferencija tai plėtoti perkirto kelią.

Ateities kare jūrų laivynas, oro laivynui padedant, bus galinga priemonė priešininkui nugalėti.

Tokia maždaug bus technika ateities, kare. Žmogus, kaipo jėgos vienetas, vis menkėja, mažėja, vis daugiau ir daugiau reikšmės įgauna žmogaus protas ir jo padarinys—technika. Ateities karas bus mašinų karas, o žmonės, kariuomenė tik skiriama toms mašinoms aptarnauti. Karo eiga žymiai prigulės nuo mokėjimo technikos įmones aptarnauti.

Kaip tikrai sekantis karas atrodys, tikriau pasakius, kaip tikrai technika atrodys, dabar negalima pasakyti. Tat prigulės pirmiausia nuo to laikotarpio,  kuris sekantį karą nuo Pirmojo Pasaulinio Karo skirs. Juo tas laikotarpis bus ilgesnis, juo ir technika kare bus tobulesnė ir svarbesnė, nes kas metai, kas mėnuo duoda naujienų karo technikos srityje.

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, Nr. 37, p. 4-7 arba http://www.epaveldas.lt

Straipsnio autorius: Ltn. Šulcas

Viršelio nuotrauka paimta iš http://lt.wikipedia.org

Pasidalink su kitaisShare on Facebook5Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *