Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-02-15 | 0 komentarų

Sanitarijos orlaiviai ir karai

Sanitarijos orlaiviai ir karai

Ir vėl šį kartą keliamės į 1924 metus, žurnalą „Karys“. Šį kartą originalus straipsnis apie „Sanitarijos orlaivius ir karus“.

Įvairių valstybių politikos vedėjai gražiai kalba apie tautų taiką, bet jų karo ministerijos įvairiais slaptais būdais gamina ir gamina karo reikalams įrankius. Visos didžiosios valstybės tobulina karo technikos sritį, kaip aviaciją, artileriją, laivyną ir įvairias laboratorijų dujas. Karo metu šiai sričiai pradėjus pilnai veikti atsiras didelis skaičius sužeistų, kuriems, yra greita ir būtina gydytojo pagalba. Laukuose, kur eina kautynės, dar galima šiokiais ar tokiais būdais sužeistiems padėti, bet kitose vietose, kaip pavyzdžiui einant kautynėms salose, pusiasaliuose, tarp ežerų, upių, apsuptam iš visų pusių priešo miestui yra sunki koki nors rimtesnė medicinos pagalba. Taip, kai rusų buvo apsupta Peremišiio tvirtovė kiekvieną dieną tvirtovėje mirdavo nuo sužeidimų ir ligų arti 100 kareivių vien dėl to, kad negalima buvo nukentėjusiems tinkamai teikti medicinos pagalba. Tuo tarpu kaip buvo labai lengva išgelbėti daug sužeistų ir ligonių orlaiviais. Karo orlaiviai be abejo šiam darbui netinkami, o reikalingi specialiai, kurie visados tiktų sužeistiems ir ligoniams oru vežti. Tai bus sanitarijos orlaiviai, kuriems yra jrehgti visi patogumai ligonims. Tokie orlaiviai buvo jau reikalingi Pasaulio Karo pirmose dienose, tik karo specialistams nebuvo toks dalykas galvon atėjęs. Tik po keturių nuolatinės kovos metų prancūzų karo žinovams pasisekė pirmiesiems pastatyti sanitarijos orlaivius. Vėliau šį pavyzdį paėmė anglai įr amerikonai. Bet tuo laiku buvo labiau susirūpinę kaip geriau ir patogiau priešų kareivius žudyti, todėl į sanitarijos orlaivius mažai vyriausybės težiūrėjo. Tik privačios visuomenės organizacijos, kurios buvo pasirinkę tikslą padėti sužeistiesiems, rūpinosi šiais orlaiviais. Prancūzijoje 1918 m, prieš vokiečių sumušimą šios organizacijos jau buvo pastačiusios arti 50 sanitarijos orlaivių, tik nebuvo, jau karui pasibaigiant, jų reikšmė įvertinta. Bet visgi šių orlaivių darbai apsireiškė. Taip prancūzams pasisekė iš Serbijos išvežti daug sužeistų ir susirgusių, iš apsupto Aintablio forto išvežė 82 sužeistus ir vienos dienos metu iš Efrato išvežė arti 150 sužeistų kareivių ir t. t.

Amerikonai sanitarijos orlaivius turėjo anksčiau prancūzų, bet jie buvo skirti tik lakūnams. Pasauliniame Kare amerikonai intensyviai didino aviaciją, didino lakūnų skaičių, juos nuolatos mokė lakioti, kad vėliau pasiuntus Prancūzijoje su vokiečiais kariauti, todėl dažnai su lakūnais atsitikdavo avarijos. Tokiuose atsitikimuose sanitarijos orlaiviai lakiodavo kartu su karo ir jei lakūnas nukrisdavo tai sanitarinis orlaivis tuojau nusileisdavo prie nukritusio lakūno ir suteikdavo pirmutinę pagalbą. Šie sanitarijos orlaiviai galėdavo su savim paimti tik vieną žmogų, bet vėliau jau du, paskui taip ištobulino, kad galėdavo juose tilpti 4 gulintieji, 6 sėdintieji ligonys ir dar vienas gydytojas. Šie orlaiviai buvo skiriami tik prie aerodromų, bet jau 1923 met. Amerikos karo ministerija juos įvedė visose kariuomenės dalyse). Orlaiviai esti dalies vyriausiojo gydytojo žinioje ir jis tik vienas, gali jiems vadovauti, o visi orlaiviai kariuomenės aukštosios sanitarijos vaidybos žinioj. Orlaiviai įvesti Fokerio IV tipo. Juose įtaisyti vandens rezervuaras, medicinos kabinetas, kuris turi būtinus chirurgijos įrankius, be to, dar kiti patogumai ir elektros šviesa.

Dar grįšiu prie prancūzų. Jie pastebėję, jog amerikonai sanitarijos orlaivius į kariuomenės dalis įvedė, kaipo būtimis karams dalykus, pradėjo ir jie Šioje srityje darbą. Šiais metais pastatė arti 100 naujų orlaivių ir pasiuntė į kolonijas, nes ten įie esą labiau reikalingi, kaip Prancūzijoje. Orlaivyje Brege typo, tarp motoro ir lakūno sėdinės įrengta kajutė, kurioj gali tilpti arti 5 ligonių 2 gydytojai, medikamentų spintelė ir t. t Bet kariuomenės dalis šiais orlaiviais aprūpins ne vien kurios stovi kolonijose, bet ir metropolijoje. Dabar šioje srityje eina dideli darbai. Nesenai Prancūzų karo gydytojas Pikė laikė didelę chirurgų susirinkime, sąskaitą, pabrėždamas, jog ateity karai būsią kuo kraujingiausi, kuo baisiausi gali būti, jog dujomis galėsią vieną kokią nors valstybę paversti negyvu kūnu ir net galimas dalykas, kad dujų leidėjai jų patys nesuvaldysią, nors ir norėtų daugiau jų nebeleist, todel karo sanitarijos įstaigoms reikia stropiai rengtis prie įvairių galimumu, kokių tik karas gali išgalvoti. Dar esąs nepilnas karui pasirengimas, nors valstybė turėtų nors ir pragariškiausių kariškų pabūklų, jei nėra tvirtai suorganizuoti sanitarijos reikalai.

Bet būnant karui gali šiuos orlaivius apšaudyti, todėl reikia nustatyti tam tikros tarptautiškos sanitarijos orlaivių karo metu neliečiamybės taisyklės, kurias mano išdirbti kokioje nors tarptautinėj konferencijoj. Berods, šiuo reikalu bus prancūzų iniciatyva.

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, Nr. 34, p. 4-5. Šį žurnalą galite rasti ir čia: http://www.epaveldas.lt

Straipsnio autorius: A. Dilys

Viršelio nuotrauka paimta iš http://www.historybyzim.com

Pasidalink su kitaisShare on Facebook3Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *