Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-03-03 | 0 komentarų

Plienu gaubta kariuomenė

Plienu gaubta kariuomenė

Straipsnis tiesiai iš jau mūsų pamėgtų 1924 metų…

Didysis karas pagimdė daug naujų priemonių kautis arba taupinti savo gyvas jėgas, Vyraujanti tų priemonių dalis, tai visokios lūšies techniškos priemonės, o tarp,šių pastarųjų visokių rūšių šarvuočiai sulošė ne mažą rolę.

Kas tai yra šarvuotis? Yra tai plieno šarvu apdengta judanti mašina, kurioje sėdi žmonės ir savo ginklais malšina eiles priešo, gi savo greitumu ir šarvais dar labiau veikia į žmogaus sielą. Ir labai narsus ir drąsus žmogus, pamatęs prieš save šarvuotį bėgs ir slėpsis. Šiuo savo veikimu į žmogaus sielą šarvuočiai daug daugiau nuveikia, negu savo ginklais. Yra tai taip vadinama moralė šarvuočių, labai teigiama ypatybė.

Žiūrint į tai, kur ta mašina gali veikti—eiti, šarvuočiai dalinasi į rūšis. Jeigu šarvuotis gali slinkti gelžkeliu – tai čia bus šarvuotas traukinys, jei plentu arba gerais keliais, tai bus šarvuotas automobilis; jei visai be kelių net per išartą dirvą, griovius ir kalnus, tai bus tankas. Štai tos šarvuočių rūšys, kurios dabar randasi kariuomenėse. Žinoma, vandenynuose yrą savo šarvuočiai – drednoutai, ore gi net šarvuoti lakstytuvai. Aš kalbėsiu tik apie minėtus tris sausumos šarvuočius.

Šarvuoti traukiniai

Jie atsirado nepersenai, didelio išsiplėtojimo per Didįjį karą jie neturėjai kadangi karas buvo didžiumoje pozicinis, t. y. kariuomenės metais sėdėjo viena prieš kitą, knisdamos žemėn, kaip kurmiai, o jeigu ir puldavo, tai per ištisas savaites nužygiuodavo per 7-10 klmtr. Kur čia veikti traukimams, juo labiau, kad sunkioji’ artilerija prieš puolimą išardavo visus laukus ir kelius. Tik paskutiniame kare bolševiką su lenkais 1920 21 m. mes matome gana platų iš abiejų pusių ir dideliame skaičiuje šarvuotų traukintų veikimą. Lenkai, pavyzdžiui, turėjo virš 30 traukinių, Rusai dar daugiau. Pastarieji jau turėjo didelę praktiką veikime su šarvuotais traukiniais per pilietinį karą 1919-20 m. pietų Rusijoje, kur karas iš pradžios ir ėjo tik išilgai gelžkelių. Žinoma, čia šarvuoti traukiniai turėjo svarbiausią reikšmę.

Paprastai šarvuotas traukinys susideda iš apšarvuoto garvežio (apšarvavimas gali būti ir nepilnas: šarvas uždengia tik ratus, mašinisto budelį ir kitas svarbesnes ir permušamas dalis, gi katilas, kaipo storos geležies, kulkos nepermušamas, gali pasilikti neapšarvuotas), vienos ar dviejų platformų su apšarvuotomis patrankomis, po 2 kiekvienoj platformoj. Patrankos gali būti ne tik lauko, 3- ių colių kalibro, bet ir sunkesnės iki 6 colių be to, traukinyje dar yra šarvuotas vagonas su kelėta (4-6) kulkosvaidžių. Patrankas ir  kulkosvaidžius taip stato ir šarvuoja, kad jie galėtų šaudyti į visas puses ir žmones prie jų butų gerai šarvu pridengti. Bet ko daugiau šarvo, tuo sunkiau iš šarvuočio matyti ir blogiau šaudyti: Būna šarvuotų traukinių, kur žmogus visai uždengtas ir ginklai pasukami tam tikrais prietaisai su elektros apšvietimu viduj ir t t… bet būna traukinių kur vietoj plieno šarvo maišai su žeme, kad apsisaugoti nuo kulkų. Karo istorija žino daug atsitikimų, kuomet tokie „kaimiški” traukiniai geriausiai atlikdavo savo uždavinius. Mat daug pareina nuo drąsumo, judrumo ir sumanumo karių, kurie traukinyje. Pats traukinys, tai yra kūnas, o jo smegenys ir siela, tai tie karininkai ir kareiviai,kurie jame sėdi.

Čia aš išvardinau tik taip vadinamą traukinio kovos dalį, bet šarvuotas traukinys dar turi savo bazę: paprastai prekių vagonai, pritaikinti gyvenimui arba vežimui atsargos, tepalo, šovinių, kuro, įrankių kelio taisymui, maisto ir t.t, vienu žodžio bazėje vežiojama visa, kas reikalingą traukinio gyvenimui. Bazė mūšin neina, o pasiliėkia užpakalyje.

Šarvuoti traukiniai skiriasi nuo kitų savo brolių šarvuočių tuom, kad jie gerai yra ginkluoti, jie turi su savim ištisas baterijas, net ir sunkių patrankų, daug kulkosvaidžių, granatų, sprogstamosios medžiagos. Bet jisai yra liurbis — nuo savo kelio niekur jau neatsitrauks, o pagadink jam kelią, tai jisai ir visai gali žūti, jeigu kitas traukinys arba kitos dalys jo neišgelbės. Toks nelemtas įvykis ir atsitiko su mūsų traukiniu „Gediminu” 1920 metais ties Varėna, kuomet atkirtus kelią užpakalyje it lenkų apsuptas turėjo pasilikti jų rankose: ilgai piškino „Gediminas” lenkų šaulius iš savo vienos patrankos ir 4 kulkosvaidžių, pagalios turėjo būti savo komandos apleistas.

Taigi šarvuoti traukiniai yrą gera priemonė užimti kokią nors stotį, arba apsaugoti tiltus, stotis ir t. t savo stipria ugnimi gali suteikti daug paramos savo pėstininkams, jeigu gelžkelio kryptis yrą patogi. Traukinio veikimas turi būti greitas, kaip žaibas ir drąsus, kaip sužeistas žvėris. Aišku, kad tokie traukinio veiksmai be jo gero techniško prirengimo ir aprūpinimo, didžiumoje pareina nuo jo getai išlavintų drąsių ir miklių žmonių, iš kurių reikalaujama visų savo jėgų, sveikatos ir proto įtempimas. Garbinga ir įdomi tarnystė šarvuotuose traukiniuose, bet ji reikalauja gero išsilavinimo ir puikiausio savo sudėtingų pareigų žinojimo. Užtat ir tarnybos laikas paskirtas 3 metai. Bet šie trys metai daug duoda žmogui mokslo ir žinių, kurios naudingai gali būti sunaudotos išėjus iš kariuomenės.

Šarvuoti automobiliai

Jie irgi kariuomenėse nepersenai pasirodė, kadangi ir pats automobilis yra išrastas ne taip jau senai. Kaip ir šarvuotiems traukiniams Didysis karas nebuvo patogi dirva jų išsiplėtojimui, visgi karo istorija žino keletą atsitikimų, kuomet ir laike pozicinio karo buvo vartoti šarvuoti automobiliai ir gana sėkmingai.

Savo ypatybėmis: greitumas (geru plentu lengvas automobilis eina 60 klm. per valandą) geras apšarvavimas ir sunkus šarvuočio sunaikinimas (kulka neima, o pataikinti iš patrankos į mažutį ir greit judantį automobilį — sunkus dalykas) sudaro Šarvuotam automobiliui patogias sąlygas gerai padėti savo pėstininkams ir ypač kavalerijai mūšio pradžioje. Greit ir staiga iššokęs kur nors sparne automobilis gali nulemti visą mūšį. Užtat prancūzų kariuomenėje šarvuotų automobilių yra daug ir kiekviena kav. divizija turi savo šarvuočius.

Šarvuoti automobiliai esti dviejų rūšių: sunkieji ir lengvieji, kas atatinka sunkiam ar lengvam paprastam automobiliui. Sunkus automobilis gali būti apginkluotas patrankomis iki 3 colių kalibro arba didesniu skaičių kulkosvaidžių (4-5), gi lengvieji tik 2 kulkosvaidžiais arba viena maža patrankėte 37 m.m.=l 1/2 colio, kaip pas prancūzus. Karo prityrimas parodė, kad geresni yra lengvieji, nes sunkiam reikalingas būtinai plentas ir dėl savo nedidelio greitumo (iki 20 klm. per valandą) ir nerangumo jis mūšyje mažiau tinka. Paskutinių metų išdirbinio šarvuoti automobiliai turi antrą vairą savo užpakaly ir gali eiti ir į užpakalį taip greit ir patogiai, kaip ir į prišakį, be to langelis, pro kurį žiuri šoferis, uždengtai ypatingu kulkų nepermušamu stiklu. Šiedu išradimai sudalo šarvuotam automobiliui labai geras sąlygas kovoj.

Šarvuotas automobilis yra nepamainoma pagalbinė priemonė kavalerijai savąja stipria ugnimi, kurios kaip tik stinga raitininkams dėl jų mažo, šaulių skaičiaus.

Kiekvienas šarv. automobilis aptarnaujamas vieno karininko — komendanto arba vado, šoferio su pagalbininku ir tiek kulkosvaidininku kiek šarvuotis turi kulkosvaidžių. Komanda turi būti gerai išlavinta ir žinanti savo dalyką. Taikos metu šoferiai mokomi ne tik vesti automobili (šis darbas labai ne lengvas, nes valdyti šarvuotą mašiną kur kas sunkiau, negu paprasta), bet ir šaudyti iš kulkosvaidžių. Gi kulkosvaidininkai turi mokėti užvesti mašiną ir ją valdyti— važiuoti. Savaime aišku, kad komendantas karininkas turi būti ir šoferiu, ir kulkosvaidininku, ir geru vadu, nes ant jo guli visa atsakomybė už gerą veikimą ir šarvuočio nepražudymą.

Tankai

Trečias ir pats jauniausias (sulig atsiradimo) šarvuočių brolis yra tankas., Jisai gimė tik 1916 metais laike Didžiojo karo, o mūšiuose parodė savo reikšmę tik 17-18 metais, t.y. karo pabaigoje. Tas brolis, nors ir visai dar jaunas, bet išėjo, labai gabus ir stipras. Anglai sako, kad tankai nulėmė ir užbaigė karą. Gal būt tas tvirtinimą ir nėra pilnai teisingas, visgi Jankai turėjo didžiausią reikšmę, ką pripažįsta net ir vokiečiai. Garsus vokiečių vyriausiojo štabo viršininkas gen. Liudendorfas 1917 m. savo pranešime vokiečių seimui sako: „Iki pavasario 1917 m. mes buvome stiprūs ir turėjome vilties laimėti karą, dabar gi baisioje daugybėje pasirodę tankai, per tris dienas sunaikino 6 mūsų divizijas ir mes tegalime tik priešintis be vilties nugalėti.

Tanką pagimdė pozicinis karas. Kaip aš jau sakiau, laike pozicinio karo negalėjo veikti šarvuočiai — traukiniai ir automobiliai, — tuomet anglai pradėjo ieškoti tokios mašinos, kuriai ar apkasai, ar vielų kliūtys, ar dirva, net krūmai keliu būtų. Ir surado: pamainė automobilių ratus į — vikšras ir viskas. Toji mašina lipė per apkasus ir vielas, už kurių vokiečiai sėdėjo ir taip paveikė j juos, kad jie bėgo iš savo urvų, iš kurių ir sunkieji sviediniai negalėjo jų iškrapštyti. Anglai daug galvojo del savo tanko išradimo, užtat ir pavadinimą davė labai keistą: „tanks” — angliškai reiškia — rėčka, kur moterys baltinius plauna. Toks keistas pavadinimas buvo duotas tyčiomis paslapties išlaikymui. Paslaptis reikalinga buvo, kad staigu pasirodymu išgąsdinti vokiečius. Ir tai jiems pilnai pavyko. Staigumas yra vyriausia teigiamo kiekvieno šarvuočio ypatybė: išgąsdintą žmogų nesunku nuveikti.

Kaip aš jau sakiau, tankas yra tas pats šarvuotas automobilis tik be ratų; jisai šliaužia ant savo vikšrų, ne taip smarkiai, kaip automobilis, bet užtat labai lengvai užsirita ant didelių statumų, sakysim, kaip ant stogo; eina be jokių kelių per dirvą, net užarta, per griovius iki 1 -2 mtr. platumo, laužo medžius iki 20 centimetrų storumo ir per vandenį ne giliau 1/2 mtr.. Vikšrai yra du; jie varomi motoro jėga, kuri yra gana stipri, du kart stipresnė už paprasto automobilio jėga- Tankas sveria labai daug: lengvas 6 ton. t y. apie 400 pūdų, o sunkieji dar daugiau iki 4000 pūdų. Tas didelis svoris ir slinkimas.ne ant ratų, bet ant vikšrų jam neduoda greit judėti; vidutinis lengvo tanko greitumas 6-7 klm. per valandą. Bet yra dabar išrasti tankai, kurie eina 20 ir daugiau klm. per valandą.

Yra tankai trijų rūšių: sunkieji iki 4000 pūdų, vidutiniai iki 2000 p. ir lengvieji iki 400 pūdų svorio. Prancūzijoje daugiausia buvo vartojami lengvieji, tipo Reno (Renault). Anglijoje — vidutinės rūšies. Ir tų ir kitų buvo pagaminta tūkstančiai.

Užtat vokiečiai ir buvo nugalėti. Anglai ypač priduoda didžiausios reikšmės tankams ir stengiasi juos praplėsti kaip galima plačiau, skaitydami, kad tankas yra viena iš galingiausių-. priemonių karui laimėti, dali būt tokia nuomonė yra perdėta, nes nereikia užmiršti, kad tankai buvo pozicinio karo priemonė, o ne lauko karų, kur kariuomenės daugiau manevruoja, t.y. žygiuoja pirmyn ar atgal, negu kaunasi. Bet visgi reikia sutikti, kad jeigu tankai galės slinkti greit (20 klm. ir daugiau), tai iš tikrųjų čia bus galingas ginklas.

Tankas (mažas), aptarnaujamas 2 žmonių — šoferio ir vado, kuris sykiu ir šautis iš vienintelio kulkosvaidžio. Aišku, kad šiedu žmonės turi būti ypatingai išlavinti javo specialybėje ir turi mokėti vienas kitą pavaduoti. Be to, jie turi būti ypatingai geros sveikatos ir mažo ūgio (tanke nėra daug vietos). Mūšyje tankas ‘visai yra uždengtas, nuo motoro viduje pasikelia didelis karštis — vasaros laiku iki 50°, ir benzino dūmai neduoda gerai kvėpuoti. Baisiai sunkus darbas tankistų, bet užtat ir tarnystė jų garbinga. Tankų šoferis gauna atskirą priedą už savo specialybę, triskart didesnį už gaunamą algą.

Visos trys čia minėtos šarvuočių rūšys, t.y. traukiniai, automobiliai ir tankai yra mūsų kariuomenėje. Pirmieji du dalyvavo 20 metais mūšiuose ir apie jų, darbus ne kartą buvo žymėta Vyriausiojo Stabo žiniose. Tankai pasirodė pirmą kartą šių metų manevruose. Nežiūrint dar sunkių aplinkybių, prie kurių jiems teko veikti, savo geru uždavinio atlikimu ir savo labai įdomiomis kariuomenei ypatybėmis, suįdomino ir sužadino visus karius, kurie tik juos matė. Tankas yra tikras pėstininko gelbėtojas, jisai skina pėstininkui kelią kovos laukuose ir traukia su savim jį į priešo eiles, veikdamas savo pasirodymu į priešo sielą, o savo stipria kulkosvaidžių ugnimi naikindamas jo eiles.

Tankas ir pėstininkas, tai du broliai kovos laukuose. O kad jiems visuomet sektųsi, jie turi labai gerai vienas kitą pažinti ir tarp susiprasti. Šiam reikalui turi būti sutartiniai užsiėmimai. Naujas kovos būdas lauke (taip vadinama naujoji doktrina) kaip tik gerai sutampa su tankų veikimu. Ir lengvas tankas Reno (pas mus) ir nauja doktrina, tat prancūzų karo mokslo darbai.

Jeigu kas pasiįdomaūtų plačiau susipažinti su šarvuočiais, galiu patarti perskaityti mano straipsnį „Šarvuočiai”
šių metų „Mūsų Žinyne* 16, 17 ir 18 kn.

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, 1924 m. Nr. 44-45. Šį žurnalą taip pat galite rasti svetainėje http://www.epaveldas.lt

Straipsnio autorius: Pulk. lgit. Kraucevičius

Viršelio nuotrauka paimta iš http://lt.wikipedia.org

P.S viršelio nuotraukoje matote Lietuvos kariuomenės tankus 1939 metais, Vilniuje 🙂

Pasidalink su kitaisShare on Facebook2Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *