Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-03-17 | 0 komentarų

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (I dalis)

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (I dalis)

Kiekvienam tenka dažnai išgirsti apie vis naujus išradimus aviacijos srity, apie įžymius pertekimus, apie stebėtinus rekordus greitume, pakilume į vis didesnes aukštybes.

Šiame rašinėlyje aš noriu, neįsigilinant į smulkmenas, suglausti šiek tiek reikalineiausių žinių apie šių dienų aviacijos atsiradime jos veikimą ir numatomą tolimesnį išsiplėtimą.

1. Lėkimas lengvesnėmis ir sunkesnėmis už orą mašinomis

Jau pabaigoj XVIII amžiaus žmonėms pavyko įvykdyti seną svajonę —’ lėkti.

1783 metais broliai Mongolfier padarė balioną, (pūslės pavidale), pripildė jį šiltu oru ir pirmą kartą žmonės pakilo oran. Nuo to laiko gyvai prasidėjo vystytis lekiojimas balionais. Prancūzijoje kai kuriems karštuoliams, matant greitą balionais lekiojimo pažangą, rodėsi, kad dabar atėjo laikas atsilyginti su Anglija už senas skriaudas: jie svajojo, kaip šimtai balionų pakels oran tūkstančius kariuomenės ir nepasiekiamą iki šiol Anglijos sala pagaliau bus užpulta iš oro. Bet tas netaip lengva buvo: balionas ilgą laiką buvo tik vėjo žaislas ir neturėjo jokios kariškos reikšmės; tik pabaigoj XIX, teisingiau pasakius pradžioj XX amžiaus buvo padirbtas orlaivis — dirižablis, kuriuo jau galima buvo lėkti kokia norint kryptimi.

Dirižablis arba orlaivis yra tai mašina lengvesnė už orą, būtent, pakilimo jėgą jai suteikia lengvesnės už orą dujos, kuriomis yra pripildytos pūslės — balionai dirižablio viduje. Ore valdytis jis gali motorais, kurie turi jėgos patraukti (varyti) dirižablį ir prieš vėją. Yra daug įvairių dirižablių tipų, iš kurių paminėsiu didžiulius „Cepelino” orlaivius, keliančius nuo 10.000 iki 80.000 kilogramų; šių orlaivių ilgumas yra nuo 150 iki 240 metrų (beveik ketvirtdalis kilometro).

Lėkimas balionais, orlaiviais — dirižabliais griežtai skiriasi nuo lėkimo aeroplanais. Pirmiems keliamą jėga duoda lengvesnės už orą dujos, o aeroplanas randa sau paramą ore savo palaikančiomis plokštumomis — sparnais dėl greito judėjimo pirmyn. Aeroplano lėkimo principas yra visai paprastas. Traukos jėgą ore jam suteikia motoras, sukdamas propelerį, kuris savo mentėmis užgriebia orą ir panašiai kaip sraigas (sriubas) skverbiasi pirmyn, traukdamas visą aeroplaną.

Aišku, kad aeroplanas negali ore kyboti vietoję arba lėkti su per mažu greitumu (pavyzdžiui 30 kilometrų per valandą), nes šiame atvėjyje oro pasipriešinimas į sparnus nebūtų užtektinas, kad palaikytų ore jo svorį. Kiekvienam aeroplanui yra ribos mažiausio greitumo, t. y. tokio greitumo, mažiau kurio lėkimas yra negalimas ir aeroplanas dėl neužtektino sparnų palaikymo turėtų kristi žemyn. Šis mažiausias greitumas yra nevienodas, atsižiūrint į aeroplano rūšis. Lėtesni aeroplanai gali sumažinti savo greitumą (pavyzdžiui tūpiant) iki 60 — 80 kilom, per valandą, greiti gi rungtynių aeroplanai nebesilaiko ore, nebegali lėkti lėčiau kaip 110 — 150 kilom, per valandą. Didžiausias aeroplano greitumas, kurį įis gali pasiekti lekiant horizontaliai yra maždaug 2 — 3 kart didesnis jo mažiausiojo, t. y. nutūpimo greitumo.

Daugelyje yra dar įsivyravus nuomonė, kad aeroplane užtenka tik motorui sugesti, propeleriui sustoti ir sveiks dingęs, — aeroplanas kris žemyn. Nieko
panašaus. Kaip kiekvienas daiktas padėtai ant nulaidžios plokštumos, risis arba slinks žemyn, pakalnėn, taip ir aeroplanas, propeleriu! nustojus traukti, nekris stačiai žemyn, bet leistis nuolaidžiai, dalis gi jo svorio jėgos trauks jį pirmyn, pakeisdama propelerio traukos jėgą. Tokiu būdu aeroplanas iš aukštumos, pavyzdžiui 1.kilom, gali be motoro nulėkti, nuplaniruotiŠ —10 kilom.

Taigi aukštai lekiant yra visuomet mažiau pavojaus dėl netikėto motoro sugedimo, nes galima plačiau pasirinkti sau tinkamą vietą nutūpimui. Aeroplano atsiradimas siekia visai netolimą praeitį. Nors mintis apie lėkimą aeroplanu su motoru yra seniai žmonijoje gimusi, bet tik 1903 metais gruodžio 17 d. amerikiečiams broliams Rait Wright pirmiems pavyko jvykdinti šią mintį.

Pirmi brolių Rait lėkimai buvo labai trumpi ir menki, bet jų didžiulė reikšmė yra tame, kad pagaliau pavyko sėkmingai įvykdinti aeroplano konstrukcijos principas. Nuo to laiko aviacijos vystymasis jau eina labai smarkiai. Kiekvieną dieną atneša vis puikesnių rezultatų ir keliems metams praslinkus aeroplanas jau gali daryt tolimas keliones, pasiekia vis didesnių greitumų ir aukštumų. Jau 1910 — 11 metais prancūzai manevruose mėgina prifcukinti aviacijos veikimą su kitomis kariuomenės dalimis, — žvalgybai ir sunkios artilerijos šaudymo korektavimui aeroplanai, būdami daug greitesni už orlaivius — dirižablius, yra ir žymiai pigesni, daug patogesni laikymui ir pervežimui ir užtat, aviacijai išsivystant, orlaivių dirižablių reikšmė vis mažėja.

Bus daugiau…..

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, 1924, Nr. 16. P. 2.

Šį žurnalą taip pat galite rasti čia

Viršelio nuotraukos šaltinis: http://de.wikipedia.org

Pasidalink su kitaisShare on Facebook5Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *