Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-04-01 | 0 komentarų

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (II dalis)

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (II dalis)

Tęsiame pasakojimą apie „Karo aviaciją, jos atsiradimą ir išsivystymą (II dalis)“….

II. Aviacija didžiajame kare

a) Bendri daviniai

Karo pradžioje visos valstybės jau turėjo savo karo aviaciją, bet toji aviacija dar buvo visai nežymi. Vokietija sudarė arti 34 eskadrilių aeroplanų po 6 aeroplanus eskadrilėje, Prancūzija – 25 eskadriles, Anglija gi turėjo dar mažesnį aeroplanų skaičių. Bet jau pirmais karo metais paaiškėjo, kokią didelę reikšmę galėtų turėti didesnė aviacija, todėl kariaujančios valstybės, pralenkdamos viena kitą, stengėsi, kiek galėdamos, plačiau pastatyti aviacijos gamybą. Šiam tokslui pasiekti leidžiamos didelės lėšos aviacijos pramonei organizuoti ir praplėsti. Darban pritraukiama daugelis dirbtuvių ir aviacijos gamyba karo pabaigoje labai išsiplečia. Kiek šioje srity buvo nuveikta rodo šie daviniai:

Vokiečių dirbtuvės per paskutinius karo metus išleisdavo kas mėnuo per 2 000 aeroplanų ir 2 500 motorų; prancūzai — po 2863 aeroplanų ir 4490
motorų kas mėnuo (karui prasidedant mėnesinė aeroplanų gamyba Prancūzijoje buvo 50 aeroplanų ir 107 motorai). Anglija karo pabaigoje turėjo jau 22.170 aeroplanų, 28.910 karininkų ir 263.840 kareivių aviacijoje. Bendras skaičius padarytų karo metu aeroplanų ir motorų yra šitoks:
Vokietijoje — 47637 aeroplanai ir 40.449 motorai.
Prancūzijoje —67.982 „ ir 85 317
Anglijoje —57.089 „ ir 56 906
Šie skaičiai geriau už visokius aiškinimus liudija didžiulę aviacijos galybę ir reikšmę didžiajame kare.

b) Aeroplanai bombosvaidžiai

Įvairiems karo reikalavimams patenkinti išsidirbo įvairūs aeroplanų tipai. Iš pradžių karo aeroplanai lakiojo be ginklų ir vien tik žvalgė, daugiausia strategijos atžvilgiu. Bet jau antrais karo metais aeroplanai jungiami į grupes ir siunčiami bomboms į priešą mėtyti. Šiam tikslui pritaikoma aeroplano konstrukcija, atsiranda vis didesni, daugiau krovos kelianti aeroplanai, — aeroplanai — milžinai. Vartojamų bombų svoris irgi didėja ir pasiekia 1.000 klg.

Aeroplanai bombosvaidžiai puola priešo kariuomenę, skleisdami netvarką jo eilėse. Bombų svaidymas aviacijoj sudaro ginklą, kuris papildo artileriją, ir dėl kurio veik nėra nepasiekiamų taikinių. Karo vadovybių štabai, kariuomenės rezervai, dirbtuvės, sandėliai ir miestai, esantieji šimtus kilometrų užfrontėje,—visa tai esti nuolatiniame pavojuje iš oro pusės; nebėr ramaus darbo. Priešas turi sudaryti apsaugą nuo oro puolimų, atitraukti tam reikalui nemaža jėgų, silpninti tuo būdu atsparą savo kariuomenės fronte. Priešaeroplaninė artilerija negali apsaugoti savo kariuomenės nuo oro puolimų. Todėl, kovai prieš oro priešą ir buvo sudarytas oro ginklas — aeroplanas naikintojas. Jau 1915 metais buvo išrastas mechanizmas, jungiąs kulkosvaidį su motoru ir leidžiąs lakūnui Šaudyti pro propelerį. Ginkluoti tokiais kulkosvaidžiais, greiti ir vikrūs aeroplanai — naikintojai tampa pavojingiausi aeroplanų bombosvaidžių priešai. Naikintojų dirbo išsivystymas padarė visai nebegalimus aeroplanų bombosvaidžių puolimus dienos metu. Ir nuo 1916 metų vakarų fronte veik visi puolimai su bombomis iš oro daromi tik naktimis. Tokie puolimai duoda daug gerų rezultatų, nes nesant tokio didelio pavojaus iš priešo pusės kaip dieną, aeroplanai gali žemiau nusileisti ant taikinio ir ilgiau tęsti bombų mėtymą. Taip 1916 metais naktį iš liepos 20 į 21 d., keturi vokiečių aeroplanai užpuolė bombomis didelį anglų parako, bei šovinių sandėlį ties Audruico, esantį 60 klmtr. užfrontėje. Vykusiai numestomis bombomis vokiečiams pasisekė susprogdinti sandėliai. Tada labai daug medžiagos ir turto buvo sunaikinta. Žuvo daugiau kaip 1.200 žmonių.

Gintis nuo tokių nakties puolimų buvo vartojama daugiausia zenitinė artilerija, kuriai taikini nušviesdavo prožektoriai. Naktinė aeroplanų naikintojų kova su bombosvaidžiais buvo tik užuomazgoje, nors jau karo pabaigoje davė gerų rezultatų. Sunku įsivaizduoti visus tuos pavojus, kurie tekdavo pamatyti lakūnams tokiuose nakties lėkimuose. visiškoj tamsoje nelengva yra išlaikyti pusiausvyra ore, motorui gi sugedus nusileidimas nežinomoje vietoje, nematant žemės, paprastai pasibaigdavo mirtimi.

Aeroplanai, skirti bombų svaidymams, dirbami dideli, su galingais motorais, galį daug pakelti. Kare daugiausia buvo vartojami aeroplanai bombosvaidžiai su dviem motorais, keliautieji daugiau kaip 1.000 kilogramų naudingos krovos. Bet buvo ir didesnių aeroplanų su stipresniais motorais, arba su didesniu motorų skaičium, kurie pakeldavo iki 4000 — 6000 klg. krovos. Bombos taip pat buvo įvairios, atsižvelgiant į taikinius, į kuriuos jos buvo mėtomos. Kare buvo vartojamos bombos nuo 3,5 klg. granatų, baigiant 1.000 klg. bombomis. Kiek dažnai buvo daromi aeroplanų bombosvaidžių puolimai rodo šie skaitmenys: per dvi naktis
1918 m. liepos mėn. vien vokiečiai išmetė 166.480 kilogramų
bombų. Iš viso per karą vokiečiai išmėtė iš
oro daug au kaip 27 mil jonus kilogramų sprogstamos
medžiagos į priešininką. Vyt. Int. Gustaitis.

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, 1924, Nr. 17. P. 1-2.

Šį žurnalą taip pat galite rasti čia

Viršelio nuotraukos šaltinis: http://de.wikipedia.org

Bus daugiau….

Pasidalink su kitaisShare on Facebook4Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *