Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-04-12 | 0 komentarų

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (III dalis)

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (III dalis)

Tęsiame pasakojimą apie „Karo aviaciją, jos atsiradimą ir išsivystymą“…

c) Žvalgybos aeroplanai.
Žvalgybos aeroplanai karui einant irgi tobulinami. Įvedami ginklai, pradedant automatiškais revolveriais, karabinais, baigiant kulkosvaidžiais ir mažomis patrankomis. Žvalgo pranešimai žodžiu ar raštu jau nebeužtenkami, nepilni; jie turi būti patvirtinti fotografijos nuotraukomis — aeroplanams duodami foto – aparatai. Karui virtus poziciniu, nesant fronte jokių tarpeklių, ypač užpakalines linijas žvalgyti galima tik oro žvalgybos būdu.

Aeroplanai, nuolat žvalgydami priešo pozicijas, fotografuoja jas ir sulyginimas fotografijos nuotraukų, padarytų įvairiais laikotarpiais, puikiausiai parodo visus priešo darbus, jo apkasų linijas, baterijų pozicijas ir net kulkosvaidžių lizdus. Be galo svarbią rolę suvaidino taip pat ir aviacijos pagalba artilerijai. Toli šaudančių patrankų (šaudymas ir ugnies korektavimas nebegalima buvo kitaip vykdyti, kaip tik iš oro sekantšaudymą. Aeroplanų ryšių laikymui su Šaudančiomis baterijomis jau 1915-16 metais įvedama aeroplaninės radio – stotys. Artilerijos ugnies korektavimas su aeroplanais davė gerų rezultatų ir prityręs žvalgas, pastebėjęs priešo bateriją ar kitą kur nors tinkamą taikinį, taip greitai sugebėdavo duoti kryptį ir įšaudyti savo baterijų ugnį, kad veik visada atrastas priešas buvo naikinamas.

Apsiginti nuo priešo oro puolimo, nuo jo nuolatinės žvalgybos kiekviena kariaujanti valstybė didina savo ginamąsias jėgas. Šiam reikalui išsivysto priešaeroplaninė artilerija, grupuojami įvairiose vietose kulkosvaidžiai, kurie pritaikinti šaudyti aeroplanus. Bet, reikalui esant, aeroplanas gali pakilti aukščiau pavojingos šaudymo zonos ir sėkminga kova su priešo oro jėgomis tegalima tik su savo oro jėgomis. Šiam tikslui vartojami.

d) Aeroplanai – naikintojai
Šios-rūšies aeroplanai yra nedideli, greiti, lengvi, bet su gana stipriais motorais, paprastai su dviem kulkosvaidžiais ir vienų (aklinu. Aeroplanai naikintojai lakioja, ieškodami priešo ir kulkosvaidžių ugnimi stengiasi numušti. Iš pradžių jie lėkdavo medžioklėn po-vieną, bet greit praktika parodė, kad daug geresnių rezultatų galima pasiekti, lekiant grandimis po:3-5 aeroplanus, arba eskadrilėmis po 10 — 15 aeroplanų. Lekiant trikampiu aeroplanai pridengdavo, apsaugodavo vienas kitą, nuo netikėtų priešo puolimų. Kai kurie lakūnai buvo įgiję prityrimo, kaudami- priešo aeroplanus, kad skaičius jų nukautų priešininkų siekia kelių dešimčių. Pavyzdžiu, vokiečių lakūnas Richthofen nukovė 80 priešo aeroplanų, Udet nukovė 60, o tokių lakūnu, kurie nukovė nemažiau, kaip 30 aeroplanų pas vokiečius yra 23. Prancūzų lakūnas Fonck nukovė 75 aeroplanus, kapitonas Ouynemer — 53. Iš tikrųjų gi nukautųjų skaičius buvo net didesnis, nes nesant užtektinai įrodymų apie nukovimą, pergalė nebuvo skaitoma, tuo būdu neoficialiai skaitoma, kad Fonck yra numušęs ne 75 aeroplanus, bet 120. Bendras skaičius nukautų oro kautynėse vokiečių aeroplanų, jų pačių žiniomis, siekia 2128 ir dar daugiau kaip 1.000 aeroplanų negrįžo iš žvalgybos, bombų mėtymo ir t. t. Prancūzų ir anglų nukautų aeroplanų daugiau, negu pas vokiečius.

e) Kautynių aeroplanai
Pėstininkų atakose aeroplanai grupėmis puldavo priešą, šaudydami jį kulkosvaidžių ugnimi iš mažos aukštumos, ir sukeldami priešo eilėse paniką, nemažai padėdavo atakos pasisekimui. Tokiai kovai prieš pėstininkus apkasuose buvo vartojami lengvi vienviečiai bei dviviečiai aeroplanai ir aeroplanai — Šarvuočiai. Didelės aeroplanų eskadrilės puola priešą jo apkasuose, ir nusileisdamos iki 50 metrų, apipila jį kulkosvaidžių ugnimi ir bombomis. (Bombos imamos šiam reikalui lengvos ir labai gerai sprogstančios). Šarvuotų aeroplanų, skirtų daugiausia pėstininkų žvalgybai, buvo maža ir todėl tokioms kautynėms prieš gyvus žemės taikinius paprastai buvo vartojama lengvi, vikrūs ir greiti dviviečiai aeroplanai. Nors tokiuose puolimuose ir aeroplanų nuostoliai būdavo nemaži, bet užtat šie puolimai turėjo be galo didelės reikšmės priešui apgalėti, neš buvo daroma didelių nuostolių priešo eilėse ir sukeliama panika dėl netikėtos ugnies iš visų pusių, antra, toks drąsus aeroplanų puolimas sukeldavo ūpą savosioms, einančioms atakon dalims. Štai vieno vokiečių karininko atsiminimai; apie puolimus prieš Kemmelbergą:

„Dienai brėkštant, neaiškioje ryto šviesoje, tarytum baisūs nakties paukščiai, atlekia kautynių aeroplanai; jų daug, ir vis leidžiasi žemyn; štai jau jie tik
keletas metrų virš apkasų. Smarki, pašėlusi kulkosvaidžių ugnis apipila priešo apkasus; baimėje, negalėdamas daugiau laikytis, priešas kelia rankas ir imamas mūsų atakuojančių pėstininkų nelaisvėn”

Priešo pėstininkai apgalėti, bet tai dar toli gražu ne viskas. Reikia dar atsiminti likusias priešo dalis: jų artilerija, užpakalines pozicijas, jų skubanti pagalbon rezervai ir t.t… Čia yra plati dirva aeroplanams: baterijos lakūnams labai malonus taikinys — baterijos komandą greit išvaikyta ir patrankos paliauna saudžiusios. Pasislėpę už miškelių, slėniuose pasiruošę stovi priešo rezervai; juos surasti – kautynių aeroplanų uždavinys.

Koks sumišimas, koks kovos jėgų nuostolis, kada į jų tarpą iš viršaus lekia švilpdamos bombos ir granatos, o aeroplanų kulkosvaidžiai sėja mirtį jų eilėse. Dažnai kautynių aeroplanai pastebėję mišku ar kitais keliais skubančią kovos laukan kariuomene, smarkiu puolimu ilgam laikui ją sustabdydavo ir tuo būdu kautynių eigą nukreipdavo kiton pusėn, kuri priešui būdavo visai negeistina.

Bendrai aviacijos rolė karo pabaigoje pasirodė tiek žymi, kad kariaujantieji suprato, jog galutinai pergalėti galima tik apgalėjus priešo oro pajėgas. Ir mes matom, kaip vis didesnės ir didesnės aeroplanų masės dalyvauja oro kautynėse. Padangėse vystosi smarki, inirtusi kova, tikros oro kautynės. Oro rungtynėse viršų ima prancūzai, tai vokiečiai ir tik karo pabaigoje oro viršenybė galutinai pereina į prancūzų rankas. Aviacija yra nepamainomas ginklas ir jūrų laivyno kovose. Visi didžiuliai karo laivai buvo lydimi aeroplanų ar dirižablių. Oro žvalgyba lengvai surasdavo nardomuosius priešininko laivus. Be oro jėgų anglų ir prancūzų laivynams būtų buvę labai sunku kovoti prieš vokiečių nardomuosius laivus ir Anglijos blokada gal būt turėjusi visai kitokių vaisių.

Bus daugiau….

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, 1924, Nr. 18. P. 2-3.

Autorius: Vyr. Int. Gustaitis

Šį žurnalą taip pat galite rasti čia

Viršelio nuotraukos šaltinis: http://de.wikipedia.org

Pasidalink su kitaisShare on Facebook1Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *