Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-04-20 | 0 komentarų

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (IV dalis)

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (IV dalis)

Tęsiame pasakojimą apie „Karo aviaciją, jos atsiradimą ir išsivystymą“…

Kas dėl lekiamų aparatų lengvesnių už orą, būtent: balionų, orlaivių — dirižablių, tai jų reikšmė kare buvo žymiai menkesnė, negu aeroplanų. Vokiečiai, nors daug tikėjosi iš savo „cepelinų”, bet šie orlaiviai neturėjo didelio pasisekimo ir karo pabaigoje veik visai nebuvo vartojami. Karo metu veikė 83 cepelinai, iš kurių 66 žuvo ir tik 17 liko sveikų. Iš žuvusių cepelinų 34 buvo numušti, 13 žuvo nuo gaisro, likusieji gi sudužo del įvairių nelaimių. Plačiau
buvo vartojami mažesni orlaiviai — dirižabliai, minkštos arba pusiau kietos sistemos ir pririšantieji aerostatai. Su geru pasisekimu buvo vartojami lengvi dirižabliai jūrų laivyno reikalams. Bet bendrai lekiamieji lengvesni už orą aparatai turėjo antraeilės reikšmės.

Iš šios bendros apžvalgos mes matome, kaip buvo įvairūs lekiamieji aparatai, atsižvelgiant į tikslus, kuriems jie buvo taikomi. Duodama čia lentelė parodo vidutinius įvairių aeroplanų tipų davinius, kaip jie jau buvo išsivystę karo pabaigoje.

Jau karo pradžioje artilerija nekartą mėgindavo numušti lekiantį padangėje aeroplaną, bet tai retas tebūdavo atsitikimas, ir tik iš netyčių pavykdavo užkliudyti šį smarkiai judantį taikinį. Iš tikrųjų: į aeroplaną pataikyti yra labai sunku. Pavyzdžiui: aeroplanas lekia 2 000 metrų aukštyje, 5.000 metrų atstume nuo baterijos. Patrankos sviedinys (vokiečių 7,7 cm.) lėks 20 sekundžių iki aeroplanui, bet aeroplanas, lekiantis 50 metrų j sekundą, pralėks tuo tarpu 1 000 metrų. Iššovus, kad ir kuo tiksliausiai, sviedinio krypties jau nebe pataisysi, o aeroplanas tuo tarpu gal pasuks į vieną ar į kitą šoną. O juk įsišaudyti tokį mažą ir greitą taikinį, tai taip pat keblus dalykas. Vis tik artilerija, šaudydama į aeroplanus, per karą tiek išsitobulino, kad bendras numuštų aeroplanų skaičius nemažas. Pavyzdžiui: vokiečiai 1914/15 metais numušė 51 aeroplaną, 1916 metais —322, 1917 metais—467 ir 1918 — 748 aeroplanus, iš viso — 1.588 aeroplanus.

Šaudymas j aeroplanus gana painus, reikalingas visos eilės padedamųjų prietaisų. Toks šaudymas pasisekimo paprastai turėjo tik veikiant kartu bent vienai arba keletai zenito baterijų. Tokios baterijos, taip pat ir grupės kulkosvaidžių, pritaikintų šaudymui į oro taikinius, buvo laikomos miestams, svarbesniems punktams saugoti. Bet geriausias ginklas nuo oro priešo buvo aeroplanai, todėl dežuruodavo naikintojų eskadrilės. Apsisaugoti nuo nakties užpuolimų tarnavo taip pat zenito patrankos ir kulkosvaidžiai, o prožektoriai „apčiuopdavo” ir nušviesdavo priešą. Buvo vartojami net tam tikri vielos tinklai, pritaisyti ore prie pririštų balionų.

Specialios klausymo ir sekimo stotys dabojo priešą atlekiant. Nuo oro priešo akių pasislėpti buvo kartais leidžiami dirbtiniai debesys. Aišku, kad visos šios gynimosi priemonės buvo reikalingos geros organizacijos, brangiai kainavo ir, kas svarbiausia, atitraukdavo daug jėgų, silpnindamos kariuomenę fronte. Taip, pavyzdžiui, vokiečiai 1918 metų pradžioje fronte turėjo 26 eskadriles aeroplanų bombosvaidžių, iš viso arti 160 aparatų. Gintis nuo šitų bombosvaidžių ir bendrai nuo priešo aviacijos puolimo, vieno tik Paryžiaus apsauga susidėjo iš 45 zenito baterijų po 5 patrankas, 32 prožektorių stočių, 140 pririšamų balionų, 40 klausomųjų stočių, daugelio kulkosvaidžių dalių, prietaisų dūminėms uždangoms leisti ir t.t… Bendrai visos gynimosi priemonės prancūzams kainavo žymiai daugiau, negu priešui 160 aeroplanų – bombosvaidžių laikymas.

Dabartinis aviacijos išsiplėtimas ir jos ateities uždaviniai

Karo veiksmams pasibaigus atėjo aviacijos pramonės krizė. Jau tapo nereikalingas toks didelis aeroplanų ir aviacijos medžiagos kiekis, kurį galėjo pagaminti dirbtuvės.

Daug aviacijos firmų turėjo likviduotis. Vokietijoje šis krizis ypač buvo didelis, nes vokiečiai, pralaimėję karą, turėjo visa atstatyti nuo karo aviacijos ir buvo priversti dalį savo aeroplanų atiduoti sąjungininkams, o dalį sunaikinti. Tuo būdu sąjungininkų komisijų priežiūroje vokiečiai sunaikino arti 14 000 aeroplanų ir 21 000 motorų. Kad palaikytų savo aviacijos jėgas, visos valstybės stengėsi išplėsti aeroplanų statybą pašto ir susisiekimo tikslams. Atsiranda naujas aeroplanų tipas – keleivių aeroplanas, pritaikantis keleiviams, bagažui, paštui vežti ir t.t…

Tokiam aeroplane viskas įrengta, kad geriau apsaugotų keliauninkų gyvybę, įrengtas su patogumais dengtas kambarėlis, kur tilpta nuo 2 iki 20 ir daugiau žmonių, atsižvelgiant į aeroplano dydį. Karui pasibaigus, greitu laiku oro susisiekimo linijos jau pradeda veikti tarp visų svarbiausių Europos bei Amerikos centrų. Oro kelionės skaitomos tūkstančiais, vežama daugybė keliauninkų ir šimtai tūkstančių kilogramų bagažo. Nuošimtis nelaimingų atsitikimų yra visai maža?. Šalys, neturinčios savo aviacijos pramonės, stengiasi vis tik įrengti pas save susisiekimą oru ir net Siamo ir Kinų valstybėse jau veikia oro susisiekimo linijos. Dabar jau sunku berasti pasaulyje vieta, kur dar nebūtų matytas aeroplanas.

Bendrai, karo laiku aviacija padarė tokią nuostabią pažangą, kokios ji gal būtų nepasiekus nė per dvidešimt metų taikos aplinkybėse. Ir dabar mes kasdien išgirstame vis apie naujus ir vis geresnius aviacijos tobulėjimo rezultatus.

Vyr. Int. Gustaitis

Bus daugiau…..

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, 1924, Nr. 19. P. 2-3.

Šį žurnalą taip pat galite rasti čia

Viršelio nuotraukos šaltinis: http://de.wikipedia.org

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *