Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2015-05-03 | 0 komentarų

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (V dalis)

Karo aviacija, jos atsiradimas ir išsivystymas (V dalis)

Paskutinė dalis apie „Karo aviaciją, jos atsiradimą ir išsivystymą“….

1919 metais lakūnai Alcock ir Brown perlėkė iš Amerikos į Angliją (3.040 kilm. per 16 vai 12 min.), šiais metais Amerikos lakūnai aplėkė pasaulį, padarydami kelionę arti 40 000 kilometrų ilgumo. Aeroplanai pasiekia vis didesnį aukštumą. Prancūzas Callizo 1924 m. spalių mėn. pakilo iki 12 kilometrų aukštumos, kur oras įau beveik keturis kartus retesnis ir viešpatauja šaltis arti 50°.

Dažnai ruošiami aeroplanų konkursai rodo, kaip sparčiai didėja jų greitumas. Iki 1922 m- greitumo rekordas buvo prancūzų 341 kilomtr. per vai; 1924 m. greitumo rekordas pasiliko taip pat prancūzų rankose: lakūnas Bonet pasiekė greitumą 448 kilmtr. per valandą. Žinoma, šie rekordai pasiekti specialiai tam pastatytais aeroplanais kurie nuo paprastų skiriasi tiek, kiek lenktynių automobilis nuo paprasto keleivių, bet ir bendrai aeroplanų vidutinis greitumas vis auga. Dabar jau eina tyrinėjimai padaryti tokį variklį, kuris nenustotų savo stiprumo, savo jėgos ir didelėse aukštumose, kur oras yra visai retas; tada mes išgirsime iki šiam laikui dar nesvajotus greitumus.

Aeroplanų statybos technika eina vis tobulyn, gaminimo kaina mažėja. Paprastas sporto aeroplanas kainuoja ne brangiau, kaip paprastas automobilis. Visos valstybės plečia pas save, kiek galėdamos, aviacijos pramonę. Daugumoje valstybių yra nemaža privačių aviacijos bendrovių, kurios, karui ištikus, ūmu laiku galės smarkiai padidinti karo aeroplanų skaičių.

Taip, pavyzdžiui, Prancūzija dabar laiko tik 2.000 aeroplanų, 37,000 žmonių aviacijoje, iš jų 3500 lakūnų, bet karui ištikus prancūzai greitu laiku galėtų savo oro jėgas padidinti iki 300000 žmonių, iš kurių lakūnų būtų 30.000. Visos privatinės dirbtuvės, kurios dabar stato aeroplanus, yra pritaikintos taikos meto reikalams, ūmu laiku gali virsti karo dirbtuvėmis, dauguma gi keleivių aeroplanų gali būti pritaikinti bombų svaidymui. Užtat Prancūzija su dideliu nerimu žiūri į išsivystymą Vokietijoje didelės keleivių ir pašto aviacijos.

Nors, demobilizaciją įvykdžius, karo aparatų skaičius sumažėjo, bet prisiruošimas tolimesniems karams uoliai eina toliau. Daug triukšmo 1921 metais karo sferose padarė amerikiečių mėginamieji bombų svaidymai į šarvuotus laivus. Mėginimams buvo paimta keletas karo laivų, atimtų iš vokiečių. Bombos buvo mėtomos iš sunkiųjų bombosvaidžių eskadrilių. Šie mėginimai parodė, kad didelėmis bombomis po 500 — 900 kilogramų galima visai paskandinti bet kurį šarvuotą laivą. Pavyzdžiui, drednoutas 23 000 tonų tūrio (11 colių šarvos), išlaikęs jūrų kautynes ties Jutlandija, buvo paskandintas per 25 minutes 2 bombomis po 800 klg. svorio. Panašūs mėginimai buvo įvykdyti taip pat ir rudenį 1923 m. Bendrai, iš mėginimų paaiškėjo, kad pataikymų nuošimtis gana didelis — 10% — 40%, ir su tam tikrais taikymo įtaisais pataiko juo geriau, juo sunkesnės imamos bombos. Pataikymai torpedomis į šarvuota laivą, einantį vingiais normaliu greitumu siekia net 50%.

Šie rezultatai padarė didelio įspūdžio visose valstybėse, kurioms svarbus yra jūrų laivynas. Amerikoje ir Anglijoje kilo karšti ginčai apie jūrų laivyno statymo programos pakeitimą. Praėjusiam kare chemiškos bombom svaidymui iš oro, galima sakyti, visai nebuvo vartojamos. Bet nėra abejonės, kad ateities karuose sviediniai su nuodingomis dujomis bus plačiai vartojami ne tik artilerijos šaudymui, bet ir svaidymui iš aeroplanų.

Chemiškai pramonei plečiantis išrandama vis nauju, vis nuodingesnių cheminių junginių. Galima sau įsivaizduotu kokių baisių vaisių galės turėti netikėtas nakties puolimas įvairių vietų, kur bus susispietę daug žmonių. Ir nors Vašingtono konferencijoje nutarta uždrausti nuodingų dujų vartojimas, bet tas draudimas, žinoma, nieko nepadės- Garsus prancūzų vadas Fošas rašo.

„Aviacija ateities kare ras sau galingą talkininką- nuodingas dujas, kuriomis bus užtaisomos didelio kalibro bombos, mėtomos priešo užfrontėje dideliuose gyvenamuose ir pramonės centruose.  Aviacija ir nuodingos dujos — tai nauji galingi technikos veiksniai, kuriems platus kelias ateities kare“.

Aviacija virto visai savarankiška ginklo rūšimi. Oro laivynas jau nebe metikas, padedamas ginklas, bet žymi kariuomenės dalis, panašiai kaip sausumos
armija, jūrų laivynas. Vadovauti kare oro jėgomis pavedama oro laivyną vadui, kuris savo srity turi tiek, savarankiškumo, kaip pavyzdžiui, vyriausias jūrų laivyno vadas. Dabar jau turime Anglijoje ir Italijoje net atskiras ministerijas, kurių žinioje yra visos šalies oro jėgos, kaip kariškos, taip ir civylės.

Šiuo laiku stipriausia valstybė aviacijos atžvilgiu yra Prancūzija. Bet ir Anglija, matydama, kad nevisai gerai turėti per daug stiprus draugas, taip pat stengiasi pasivyti, prancūzus aviacijoj. Amerikiečiai stebina pasaulį vis naujais aviacijos srity rekordais, kurių dauguma ir yra jau jų rankose. Amerikiečiai yra daug pasiekę ir aviacijos motorų išdirbime: jų motorai po 600 — 700 A. J sveria tik 500 — 600 kilogramų, taigi yra labai lengvi sulyginus su jų galingumus sverdami mažiau kilogramo vienai arklio jėgai.

Nors dabar yra jau tarytum ir taikos metai, bet, pasižiūrėjus į visų valstybių apsiginklavimo varžytines, nevisai panašu, kad tos valstybės rengtųsi draugiškai gyventi. Praeis keletas metų ir mes vėl gal pamatysime naujų grumtynių, o gal net patiems atsitiks pakliūti jų sūkurin. O ateities karuose technika sulos svarbiausią rolę. Viena galingiausių karo technikos priemonių bus aviacija. Galimas dalykas, kad vos keletai valandų praslinkus po karo paskelbimo, jau skaitlingi aeroplanų spiečiai apibers bombomis tolimus priešo miestus, jų sostinę. Aeroplanai netikėtai (pavyzdžiui nakties laiku) užpuolę priešo stovyklas, tirštai apgyventas vietas, galės nuodingomis bombomis užnuodyti ištisus plotus, ūmu laiku išvesti iš rikiuotės svarbiausias priešo jėgas, sunaikinti jo gaminimo centrus.  Tuo būdu aviacija ateity gali visai pakeisti karo išvaizdą, jos eigą ir karai kartais gal busi ir visai trumpi.

Šaltinis: Žurnalas „Karys“, 1924, Nr. 20. P. 1-2.

Šį žurnalą taip pat galite rasti čia

Viršelio nuotraukos šaltinis: http://de.wikipedia.org

Drausk internetu

Pasidalink su kitaisShare on Facebook0Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *