Pages Menu
Categories Menu

Paskelbta - 2016-05-15 | 0 komentarų

Laivų istorija

Laivų istorija

Laivų statybos pradžia siekia neatmenamus laikus. Pirmieji laivai buvo iš rąstų padaryti plaustai. 1 tūkst. m. pr. Kr. finikiečų laivai jau turėjo pagrindinius konstrukcinius elementus, o 7 a. pr. m. Kr. Mesopotamijoje naudotos oda aptemptos pintinės kėlė krovinį, sveriantį iki 100 t. Rytų Bengalijos gyventojai plaukiojo valtimis, pagamintomis iš degto molio. Burlaivius naudojo kinai, egiptiečiai, finikiečiai, graikai ir romėnai.

Ilgus metus statant laivus buvo pasitikima tik nuojauta ir patirtimi. Jokių brėžinių ir gamybos technologijų nebuvo, nors laivų statybos mokslo poreikis augo. Tik 3 a. pr. Kr. Archimedui pastebėjus dėsnį, kad skystyje ar dujose panardintą kūną veikia aukštyn nukreipta jėga, lygi kūno išstumto skysčio ar dujų svoriui, laivų gamyboje pagaliau buvo pritaikyti skaičiavimai. Praėjus daugybei šimtmečių Leonardas da Vinčis eksperimentuodamas mėgino nustatyti, koks būna vandens pasipriešinimas judant laivui ir pateikė rekomendacijų, kokią laivo korpuso formą geriausia rinktis ir nuo ko priklauso vandens pasipriešinimo dydis laivui plaukiant. Niutonas pradėjo tyrinėti reiškinius, kurie vyksta skysčio sraute, kai šis teka aplink kietą kūną. Laivų projektavimo, statybos ir naudojimo specialistas P. Bugenas 1746 m. paskelbė traktatą, kuriame buvo išdėstyta laivo gamybos teorija. Gana greitai, po 40 metų Anglijoje buvo pastatytas pirmasis plieninis 21,5 m ilgio laivas, o po dar dvidešimties metų – pirmasis garlaivis. Taigi jie burlaivius jūrose pakeitė tik 19 a. pradžioje.

19 a. antroje pusėje laivų inžinierius E. Ridas atkreipė dėmesį į tai, kad nustatant laivo stovumą būtina nagrinėti didelius jų posvyrius. Kai laivai ėmė plaukti naudodami garo mašinas, buvo būtina iš anksto tiksliai apskaičiuoti jėgainės galingumą, o tam neužteko tik teorinių metodų, todėl 1872 m. Anglijoje buvo pastatytas laivo modelių bandymų baseinas. Praėjusio šimtmečio pirmojoje pusėje A. Krylovas sukūrė laivo supimosi teoriją. 1935 metais Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentas inžinierius T. Šulcas lietuvių kalba parašė knygą ,,Laivų statyba“, kur buvo aprašyta laivų raidos, teorijos, statybos ir architektūros pagrindai. Ir tik 20 a. viduryje imta įvairiapusiškai domėtis laivo valdomumo klausimais.

Šiandien visas laivybos taisykles ir teisinius reikalavimus nustato jūrų teisė. Mūsų šalyje registruotų jūrinių laivų savininkas, kapitonas, ir įgula privalo laikytis jūrinio statuto nuostatų, kurį apibrėžia Lietuvos Respublikos konstitucija. Jis nustato civilinių jūrinių laivų, plaukiojančių su LR vėliava, nepriklausomai nuo laivo nuosavybės formos, kapitono, vadovaujančių asmenų ir kt. įgulos narių pagrindines pareigas, atsakomybę ir teises jiems laivuose vykdant LR įstatymų ir jos pasirašytų tarptautinių susitarimų reikalavimus, taip pat apibrėžia laivo savininko pareigas, užtikrinant saugią priklausančių arba jo vadovaujamų laivų eksploataciją. Šis dokumentas įgyvendina LR įstatymų ir tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių jūrinę laivybą, laivo vėliavos naudojimo nuostatas. Visi laivai privalo būti pažymėti pagal SOLAS (tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje) ir MARPOL (dėl teršimo iš laivų prevencijos) konvencijas.

Dabartiniai laivai yra labai sudėtingi inžineriniai statiniai, naudojami kroviniams ir keleiviams gabenti, jūros gyvūnijos ir augmenijos gavybai bei perdirbimui, vandens ūkio, kelių ir laivyno techninei priežiūrai. Skiriami du pagrindiniai laivynų tipai: kariniai ir civiliniai. Karinį laivyną sudaro povandeninės valtys, lėktuvnešiai, kovos su povandeninėmis valtimis, sargybiniai, desantiniai, priešmininiai, pagalbiniai laivai, raketiniai kreiseriai ir kateriai, torpediniai ir artileriniai kreiseriai, eskadriniai minininkai, torpediniai kateriai. Šiuolaikiniai civiliniai laivai klasifikuojami atsižvelgiant į daugelį kriterijų. Pagrindinis yra laivo paskirtis. Taip pat jie skirstomi pagal plaukiojimo rajoną, judėjimo priemones, pagrindinio variklio tipus, judėjimo pobūdį, korpuso medžiagą, architektūrinis tipus ir konstrukcijas, varomųjų velenų skaičių ir kt.

Šaltinis: http://www.man.lt/

Pasidalink su kitaisShare on Facebook3Share on Google+0Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn0Email this to someone

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *